Atviras pasiūlymas
„Jei Jūs esate Kauno miesto patriotas, mylite muziką ar tiesiog Jus domina reklama žiūrimiausioje TV3 laidoje „Chorų karai“, šis pasiūlymas Jums. Šiais metais mums yra suteikta ir garbė, ir atsakomybė atstovauti Kauno miestui televizijos projekte „Chorų karai“. Jau esame subūrę gražų, studentišką, energingą ir dainingą 16 žmonių kolektyvą, kuris yra pasiryžęs dar kartą apginti Kauno miesto vardą ir garbę“, – teigiama laiške.
Kauno choro atstovai gundo, jog už paramą būtų atsidėkota reklama: „Kad mūsų pasirodymas „Chorų karuose“ būtų dar stipresnis ir įspūdingesnis, reikalinga ir Jūsų pagalba. Už Jūsų paramą būtų atsidėkota reklama žiūrimiausios tiesioginės laidos metu (kuri bus dar ir kartojama). Jei Kaunas ir vėl laimėtų šį projektą (kuo mes tikime), piniginis prizas (10 000 eurų) atitektų labdarai. Taigi, Jūs tuo pačiu paremtumėte ir tuos, kuriems pinigų labai reikia. Jei Jums įdomus šis pasiūlymas, laukiame atsakymo į šį mūsų laišką.“
Prie laiško pridedami reklamos įkainiai. Padėka laidos metu kainuoja 1 tūkst. litų. Logotipo parodymas – 3 tūkst. litų. O „reportažas su užslėpta reklama“ – nuo 8 iki 10 tūkst. litų.
Susidomėjusiems siūloma kreiptis į „16 HZ“ prodiuserį Petrą Jucevičių arba į „Chorų karų“ prodiuserę Neringą Kavaliauskienę.
Viešumo nesitikėjo
 |
| Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Projekto prodiuserė N.Kavaliauskienė nustebo tik dėl to, jog pasiūlymas rėmėjams tapo viešas |
„Chorų karų“ prodiuserė N.Kavaliauskienė neslėpė, jog chorai skatinami ieškoti rėmėjų. „Kanalas mums duoda tam tikras reklamines pozicijas, kad choras galėtų geriau pasirodyti. Reportažus televizija daro daugelyje laidų. Juose parodomi rėmėjai. Jei choras turės savo kirpėjus, vizažistus, rūbų dizainerius, kurie juos prižiūrės projekto metu, galima televizijoje parodyti jų reklamą. Tarkime, yra grožio studija. Ir bus kirpėja su tos studijos marškinėliais, šukuosianti laidos dalyvius“, – teigė N.Kavaliauskienė.
Tačiau prodiuserę šokiravo Kauno choro generolų atvirumas. „Aš jiems atsiunčiau tokį tekstą, kad vėliau reklamos pirkėjai nepaprašytų reklaminio klipo. Net nežinojau, kad jie šį tekstą išsiuntinės. Jiems paaiškinau populiariai. Dabar esu šokiruota, nes net neįsivaizdavau, kad jie tai platins. Tiesiog sakiau, kad jūs tokiu būdu galite ieškoti, kas jums pagelbėtų gražiau atrodyti. Jei bandai aiškinti rinkodariniais terminais, žmonės paprastai nesupranta“, – teigė ji.
Atidirba rėmėjams
N.Kavaliauskienės teigimu, per „Chorų karų“ istoriją didelių problemų ieškant rėmėjų nekildavo. Chorus remti imasi net savivaldybės. Tačiau be mainų išsiversti nepavyksta.
„Ketvirtus metus darome šį projektą ir niekada nekilo jokių problemų. Aptariame, ką mums leidžia kanalas už tai, kad chorai geriau atrodytų ir būtų pasiektas geresnis rezultatas. Kiekvienas po truputį ieško rėmėjų. Vienus remia savivaldybės. Kiti ieško privačių. Neišgyvename be natūrinių mainų“, – teigė prodiuserė.
Žiūrovų apgaudinėjimas
Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius teigė, jog užslėptą reklamą pardavinėjanti žiniasklaidos priemonė tiesiog mulkina savo auditoriją.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. |
„Paslėptos reklamos draudimas atsirado ne šiaip sau. Žiniasklaidos sukuriamo produkto vartojimas yra labai panašus į bet kokio maisto produkto vartojimą. Jeigu parašai ant sudėties vieną dalyką, o įkiši kitą, tai žmogus dėl savo skonio savybių gali to ir nepajusti. Tačiau tai veikia jo fiziologiją. Tas pat su žiniasklaida. Žinome, jog ji veikia žmonių sąmonę ir pasąmonę, vartotojo galimybę rinktis. Užslėpti dalykai kenkia ne tik vartotojui, bet ir gamintojams. Nes čia jau kalbame apie nesąžiningą konkurenciją“, – teigė jis.
Prekes rodyti apie tai neperspėjant vartotojų yra tiesiog žmonių mulkinimas, – sakė D.Radzevičius.
Pasak D.Radzevičiaus, įstatymai saugo vartotojus nuo paslėptos ir klaidinančios reklamos. „Paslėptos reklamos problema egzistuoja. Reklamos įstatyme yra įtvirtinti du terminai – paslėpta ir klaidinanti reklama. Šias problemas sprendžia Konkurencijos taryba ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Už tokius pažeidimus skiriamos baudos. Paslėptos reklamos problema buvo sprendžiama ne tik kovojant su pažeidėjais, bet ir liberalizuojant reklamos formas. Prieš kelerius metus buvo padaryti pakeitimai ir televizijos įpareigotos raide P ženklinti rodomus prekinius ženklus. Tačiau tokias prekes rodyti apie tai neperspėjant vartotojų yra tiesiog žmonių mulkinimas“, – teigė sąjungos vadovas.
Kenkia televizijos įvaizdžiui
Žurnalistų sąjungos vadovas teigė, jog pasiūlymai pirkti paslėptą reklamą pirmiausia kenkia su projektu siejamos televizijos reputacijai.
„Pirmiausia tai labai neigiamai charakterizuoja konkrečius prodiuserius. Tikrai žinau daug žiniasklaidos priemonių, kurios to nedaro. Pati televizija turėtų įvertinti, ar prodiuseriai, kurie taip elgiasi, nepiktnaudžiauja santykiais su televizija ir negadina jų reputacijos. Tai labai rimtas signalas susimąstyti“, – teigė D.Radzevičius.
Apleista problema
Vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė teigė, jog paslėptai reklamai nėra skiriamas deramas dėmesys.
„Paslėptos reklamos žiniasklaidoje yra, tačiau, mūsų nuomone, atliekama per mažai tyrimų bandant išsiaiškinti, kur Lietuvos žiniasklaidoje yra daugiausia paslėptos reklamos. Ir čia nebūtinai reikia laukti vartotojų skundų, nes jie gali ir neatpažinti paslėptos reklamos. Vartotojai informuojami, jog vienas prekės ženklas yra pranašesnis prieš kitus. Jei tai daroma per prievartą ir užslėptai, tai nėra gerai. Reklama turi būti žymima ir atskiriama“, – teigė Z.Čeponytė.
