Čia smaginasi miesto jaunimas ir suaugusieji, netgi nuo tuščio klientų lūkuriavimo mieste pabėgę taksistai. Jie sūkuriuoja ratais didžiuliame plote, žarsto supustyto sniego likučius, šią pramogą atranda vis kiti. Automobilių salonuose – bičiuliai, merginos. Langai atviri, skamba muzika ir šūksniai bei juokas.
Adrenalino mėgėjų vairuojamos mašinos po nevaržomo įsibėgėjimo iš inercijos slysta šonu, daro trigubus sukinius, lenkia viena kitą, lyg būtų grakščios gazelės, o ne ant keturių ratų variklius drebinantys metalo griozdai.
Kiek akys užmato, apie šimto hektarų ledo plote nėra jokių properšų, ir automobilininkai čia smaginasi jau nuo trečiadienio vakaro. Prieš porą dienų spustelėjo stipresnis šaltis, ir ledo danga tapo pakankamai tvirta.
Čia, už miesto teritoriją juosiančio pylimo, gal tik kilometrą pavažiavus Kintų ir Kuršių marių pakrantės kryptimi, ant sušalusių potvynio plotų yra patogiausia žaisti ir ledo ritulį. Vėjas nuo atviros vietos greit nupusto sniegą, o ledo patvarumu kliautis ne taip rizikinga, kaip Rusnės kryptimi. Nes ten slėniai tankiau išraižyti kanalais, jų srovė greičiau suardo ledą.
O čia, užlietuose plotuose tarp Šilutės ir Šyšgirių, gylis yra seklesnis, tad rizikos įlūžti mažiau. Ir būtent čia dažniausiai kiekvieną žiemą skamba daužomų viena į kitą ledo ritulio lazdų smūgiai, liejasi prakaitas ir aistros. Nes čiuožyklą Šilutės mieste tik šiemet seniūnija nusprendė išlieti.
Paskraidinęs automobilį užšalusiais plotais Ignas, čia pramogaujantis su bičiuliais Karoliu, Vitalijumi ir Laimiu, sakė įsitikinęs, kad niekuo nerizikuoja. „Tvirtas ir patikimas ledas, malonu laisvalaikiu čia pasivažinėti, gerų emocijų pasisemti“, – sakė šilutiškis.
Tuo tarpu Rusnės kryptimi ledo kelias, lanku apjuosiantis perkėlą su be darbo stoviniuojančiais traktoriniais tralais, antra para taip pat judrus ir gyvas. Valdininkija ir pareigūnai bamba, bet nebaudžia.
Lengvieji automobiliai ir visureigiai be perstojo juo rieda į plentą, aplenkdami perkėlą tarp Rusnės ir Šilutės. Užkalbintieji sakė – „ačiū rusniškiams Plikšniui ir Knapkiui, kad ėmėsi atsakomybės, organizavo talką ir išsprendė susisiekimo problemą, išgelbėjo nuo tris savaites trunkančių eilių...“
Ledo keliais potvynio zonoje jau važiuojama ne tik į Rusnę, bet ir į kaimus, taip pat – užlieto Žalgirių miško gilumon. Iš jo šiandien grįžo du Šilutės miško urėdijos darbininkai, paženklinę kirstinus medžius. „Jie yra malkoms skirti, štai ši Rusnės gyventoja, atvykusi ledo keliu, su talka išsipjaus ir atsargas krosnies kūrenimui pasiruoš. Kad tik speigas užtruktų“, – sakė miškininkai.
Krosnimi kūrenamo vieno Rusnės aštuonbučio namo buto šeimininkė šiandien išsigando gaisro, kai pilna patalpa prirūko dūmų. Iškviesti iš Šilutės ugniagesiai neturėjo ko gesinti, tik išvėdino patalpas, nes dūmų netraukė kaminas... Pirmyn ir atgal ugniagesių technika vyko per pusmetrio gylyje esančią užlietą kelio Šilutė–Rusnė atkarpą, kurią naktimis, spustelėjus šalčiui, kasdien kausto ledas.
Jį rytais kaušais išlaužo ir išstumdo traktoriai. Tokia žiemos potvynio specifika... Pavasarį bus kita.
