Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro (VU GTC) doktorantė, Lietuvos Žemės ūkio ministerijos ekspertė R.Tumaševičiūtė spalio 30 d. prasidėjusioje COP26 Jungtinių Tautų klimato konferencijoje dalyvavo kaip Jungtinės Karalystės Žaliosios ekonomikos instituto delegatė. Savaitę Glazge vykusioje konferencijoje praleidusi lietuvė daugiausia dėmesio skyrė tvaraus žemės ūkio klausimams, taip pat „teršėjas moka“ principui, kuris įpareigoja už teršimą atsakingą šalį sumokėti už gamtinei aplinkai padarytą žalą. Viena iš R.Tumaševičiūtės užduočių konferencijoje – padėti Vyriausybėms tinkamai pasidalinti šią naštą ir atrasti sistemą, kuri leistų skaidriai vertinti valstybių pažangą ir indėlį.
15min interviu su R.Tumaševičiūte – apie žmogaus teisių svarbą sprendžiant klimato kaitos problemas, COP26 klimato konferencijoje priimtus sprendimus ir Lietuvos vaidmenį joje.
Sukrečiančios istorijos
Iš Škotijoje vykstančios konferencijos sugrįžusi R.Tumaševičiūtė sako, kad šis renginys nuo anksčiau vykusių išsiskiria tuo, kad šįkart tūkstančiai žmonių galėjo išgirsti sukrečiančias ir akis atveriančias istorijas žmonių, kurie asmeniškai ir tiesiogiai nukentėjo nuo klimato kaitą skatinančios žmonių veiklos.
Lietuvei labiausiai įstrigo vienos brazilės aktyvistės pasakojimas. Ji buvo viena iš tų, kurie į konferenciją atkeliavo nevyriausybinių organizacijų pastangomis, nes kai kurie aktyvistai tiesiog neturi finansinių galimybių atvykti į Glazgą.
„Kai iš moters yra atimama jos žemė, nužudomi jos broliai, ji pati išprievartaujama, ir tada kažkas ten tiesiog nukerta mišką ir pasodina sojas, o paskui jas pardavinėja Europai, tai kažkaip pasidaro nejauku valgyti iš ten atvežamą produkciją.
Žmogaus teisės kai kuriose mūsų pasaulio dalyse apskritai neegzistuoja.
Aštriausios žinutės ateina būtent iš tokių teritorijų. Žmonės yra išvaromi iš žemių tam, kad būtų propaguojamas tam tikras taršus verslas. Man tai sukelia daugiau moralinių negu ekonominių ar taršos klausimų.
Visų pirma, tai parodo, kad žmogaus teisės kai kuriose mūsų pasaulio dalyse apskritai neegzistuoja. Tokiu atveju mes negalime kalbėti apie klimato kaitos sprendimo klausimus, jeigu mes apskritai žmonių nelaikome lygiais“, – sako ekspertė.
Naujosios Zelandijos ir Norvegijos lyderystė
Nors didžiausių pasaulio teršėjų – Kinijos ir Rusijos – lyderiai konferencijoje Glazge nepasirodė, tačiau R.Tumaševičiūtė akcentuoja, kad kiekvienai iš jų Škotijoje atstovavo 200 žmonių delegacijos, aktyviai dalyvavusios diskusijose.
Visgi didžiausią lyderystę, R.Tumaševičiūtės nuomone, parodė tos šalys, iš kurių to galbūt nebuvo tikimasi. Tai – Naujoji Zelandija ir Norvegija.
Anot ekspertės, Naujosios Zelandijos lyderystė – labai sveikintina, mat ji dėl klimato kaitos patiria daug problemų. Numatoma, kad šioje salų valstybėje dėl klimato kaitos daug kur padidės ekstremalių liūčių, sausrų ir gaisrų pavojus. Kylant jūros lygiui didėja cunamių ir kitų stichinių nelaimių galimybė. Naujojoje Zelandijoje gyvenanti ir gamtai artima maorių tauta dėl klimato kaitos praranda jų kultūrai svarbias vietas, nyksta šių tautų gyvenimui svarbios jūrų gyvūnijos rūšys.
Kartu su Norvegija šios šalys, anot R.Tumaševičiūtės, lyderystę rodo tariantis dėl skaidrumo mechanizmų, kurie, anot lietuvės, yra vienas svarbiausių dalykų sprendžiant klimato kaitos problemas.
Moterų įtraukimas
Anot ekspertės, šiemet konferencijoje dėmesys skiriamas ir lyčių lygybės klausimui.
Artimiausiais metais tikrai stebėsime labai didelį lyčių balanso pasikeitimą.
„Iki šiol, kai buvo kalbama apie klimato kaitą, moterys buvo traktuojamos kaip labiausiai nuskriaustos ir kaip aukos“, – sako lietuvė. – Šiais metais mes turime visiškai kitą naratyvą. Moterys yra traktuojamos kaip lyderės, kurios gali imtis lyderystės ir įveikti klimato krizę. Artimiausiais metais tikrai stebėsime labai didelį lyčių balanso pasikeitimą“.
Visgi šiemet iki lyčių lygybės COP26 užtikrinimo dar pritrūko. R.Tumaševičiūtė prisimena pirmosios savaitės pasaulio lyderių, dalyvavusių konferencijoje, nuotrauką, kurioje – vos kelios moterys.
R.Tumaševičiūtė sako, kad kaip ir kitose srityse, taip ir sprendžiant klimato kaitos problemas, reikalingas didesnis moterų įtraukimas.
„Šiuo metu trūksta moterų įgalinimo. Jos vis dar laikomos aukomis, kurioms reikia padėti. Iš tikrųjų joms nereikia padėti, jos pačios gali išgelbėti pasaulį. Aš visą laiką pasisakau už lyčių lygybę šiuo klausimu.
Ir mes turime pagaliau viršūnių susitikime turėti ne dvi moteris, o pusę visų, kurie ten stovi ir fotografuojasi. Nes taip turi būti. Taip yra, nes žmonių yra 50–50 proc. pasaulyje. Tai nėra 90 proc. vyrų ir 10 proc. moterų. Todėl moterys turi būti ir atstovaujamos atitinkamai“, – sako ekspertė.
Pavyzdys – Suomija
R.Tumaševičiūtės nuomone, pasauliui pavyzdžiu galėtų būti Suomija, kurios valdžioje dominuoja moterys. Šiuo metu Vyriausybėje yra 11 moterų (tarp jų ir ministrė pirmininkė Sanna Marin) bei 8 vyrai. Visoms valdančiosioms partijoms vadovauja moterys, taip pat ir dviem iš penkių opozicijoje esančioms partijoms, beveik pusė parlamento narių yra moterys.
„Ir ką mes matome? Suomija yra pasakiusi, kad iki 2035 m. taps pirmąja klimatui neutralia valstybe visame pasaulyje. Jie tai daro ir puikiai gyvena. Ar tai nėra puikus pavyzdys?“ – klausia ekspertė.
Čia R.Tumaševičiūtė vėl prabyla apie lyderystę konferencijoje rodančią Naująją Zelandiją, kurios premjerė taip pat moteris – Jacinda Ardern, o ministrų kabinetas taip pat įvairus.
„Be to, jie įtraukia žmones iš įvairių kultūrų į valdymo sistemas, vien tam, kad atsirastų šviežias oro gurkšnis ir sveikas protas. Žmonės su savo istorijomis, kurie yra išgyvenę dalykus, o ne tiesiog perskaitę apie juos ir bandantys kažkam pagelbėti to net nepajautę“, – sako R.Tumaševičiūtė.
Jei toje konferencijoje dalyvaujančių valstybės lyderių nuotraukoje atsirastų daugiau moterų, reikalai, tikėtina, pasisuktų Suomijos kryptimi, sako R.Tumaševičiūtė.
Ar COP26 – sėkmė?
Pagrindiniai dalykai, dėl kurių didesnė ar mažesnė pasaulio valstybių dalis iki šiol sutarė COP26 klimato konferencijoje – tai iniciatyva sumažinti pasaulio miškų nykimą, įsipareigojimas 30 proc. sumažinti metano – vienos iš šiltnamio efektą skatinančių dujų – išmetimą.
R.Tumaševičiūtė kol kas klimato konferencijos pasiekimais pernelyg džiaugtis neskuba.
„Metano susitarimas yra vis šis tas, bet reikėtų daugiau. Galėjome susitarti sumažinti bent jau 50 proc., tada būtų susitvarkę ir tam tikri, pavyzdžiui, su gyvulininkystės intensyvumu susiję dalykai. Kol kas tas 30 proc. metano sumažėjimas yra labiau susijęs tik su naftos ir dujų išgavimu, dėl ko jau realiai susitarta kalbant apie siekį išlaikyti klimato šilimą mažesnį nei 1,5 laipsnio, kas jau buvo sutarta 2015 m. Paryžiaus klimato konferencijoje“, – sako ji.
Konferencijos delegatė kritiškai vertina ir susitarimą dėl miškų nykimo mažinimo. „Šis susitarimas labiau yra popierinis, nes jame kažkokių tikslių dalykų nėra“, – teigia ji.
Žalių investicijų svarba
Vienas iš pagrindinių COP26 susitarimų yra daugiau nei 450 finansų institucijų, įsipareigojimas investuoti į žaliosios ekonomikos projektus ir stabdyti investavimą į taršius ir gamtai kenkiančius projektus.
Vis dėlto R.Tumaševičiūtei norėtųsi matyti daugiau šalių, įsitraukiančių į būtent šį klausimą, mat, jos teigimu, šiuo metu yra per daug investuojama į iškastinį kurą.
„Siekiant pakeisti šią paradigmą reikia įvesti klimato dedamąją ir standartizuoti tvarumo ataskaitas. Dabar tvarumo ataskaitų yra begalė, jos yra skirtingų rūšių, be to, neaišku, ką įmonės skaičiuoja ir kodėl jos skaičiuoja kai kuriuos dalykus. Turint vieną bendrą standartą mes galėsime išjudėti ir dalinti investicijas, subsidijuoti tam tikrus dalykus daug geresnėmis sąlygomis, negu buvo anksčiau.
Anksčiau buvo nesvarbu, ar dėl finansavimo konkuruojanti įmonė yra tarši, ar netarši. O dabar suteikta galimybė gamtai draugiškoms, netaršioms, ir svarbiausia, žmogaus sveikatai nekenksmingoms įmonėms daug lengviau gauti finansavimą.
Tai yra, mano nuomone, pats svarbiausias dalykas keičiant, tobulinant mūsų ekonominę sistemą. Nes mūsų ekonominę sistemą vienareikšmiškai reikia tobulinti“, – sako žiedinės ekonomikos ekspertė.
Lietuvos situacija – ne pati geriausia
Lietuva yra pereinamosios ekonomikos valstybė, sako R.Tumaševičiūtė, ir tai, jos teigimu, labai prastas ženklas šaliai tokiuose pasitarimuose kaip COP.
„Yra turtingos šalys ir yra šalys, kurios yra besivystančios. Mes nepatenkame nei prie turtingųjų, nei prie besivystančių – mes esame per vidurį. Ir tai yra gana didelė problema, nes lyg ir turėtume dalį savo finansinių išteklių atiduoti besivystančioms, bet investicijų gauname lygiai tiek pat, kiek ir kitos, jau pilnai turtingos šalys“, – sako ekspertė.
R.Tumaševičiūtės nuomone, Lietuva, dalyvaudama COP renginiuose, neišnaudoja visų galimybių. Šios klimato konferencijos – gera vieta investicijoms pritraukti, tačiau tam reikia įdirbio.
„Tam turi būti bendras sprendimas tiek Vyriausybės, tiek Prezidentūros, ar Lietuva lieka ta tarpine valstybe, kurioje galima pusiau kontroliuojamai teršti, ar Lietuva tampa visiškai žalia valstybe ir tai naudoja kaip savo piliečių gerovės auginimo būdą. Kol kas mes to dalyko neišnaudojame. Bent jau iš to, kas vystosi per pastaruosius dešimt metų – yra pastebima aplinkos degradacija. Tą aplinkos degradaciją galima sustabdyti, galima gauti investicijų tam, bet tam reikia pasakoti apie tai, ką mes turime, ko mes norime, ir svarbiausia turėti aiškų tikslą valstybėje – ar tikrai mes norime būti tokia šalimi, ar tikrai mes norime ja tapti, ar mums tinka taip, kaip yra dabar. Nes iš to, kas vyksta, panašu, kad tinka taip, kaip yra dabar“, – kritiškai vertina R.Tumaševičiūtė.
Sunku, bet keistis reikia
COP26 klimato konferencijoje dalyvavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė: „Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc.“ Tačiau, deja, transporto sektoriuje Lietuvoje tarša pastaraisiais dešimtmečiais yra išaugusi.
Anot R.Tumaševičiūtės, reikia imtis didelių ir sudėtingų pokyčių.
„Kodėl mes turime tokią didelę transporto taršą? Kodėl darnus judumas Lietuvoje neveikia? Dėl po sovietmečio paveldėtos architektūros struktūros. Tą reikia spręsti. Tačiau sprendimai, kurie yra tinkami kvartalinio tipo miestuose, netinka Lietuvai.
Lietuvoje nebuvo vystomas geležinkelis. Pasakysiu labai atvirai – mūsų miestai yra per maži vystyti tikrą darnų judumą ir jie yra pernelyg ištįsę, juose pernelyg daug laisvo ploto. Todėl vienintelis būdas susisiekti yra sėsti į automobilį ir važiuoti, nes daugiau tų būdų nelabai yra.
Kitas būdas yra viešasis transportas, bet jo turi būti daugiau rūšių. Nes tų rūšių trūksta. Ir tikrai galiu pasakyti, kad miestuose turėtų būti daugiau žmonių.
Susisiekimas tarp miestų taip pat yra labai skaudus klausimas Lietuvoje, nes jis irgi niekada nebuvo vystytas. Per metus nepadarysi stebuklų su transportu ir darniu judumu, tai tikrai yra pernelyg sudėtinga, tai yra ilgalaikės investicijos“, – kalba ekspertė.
Vilniuje kelionė – penkis kartus ilgesnė
Glazge vykusioje konferencijoje dalyvavusi lietuvė giria susisiekimą šiame mieste. Tai leido dešimtims tūkstančių konferencijos dalyvių išlikti draugiškiems klimatui. Tačiau tai tik priminė, kad Lietuvoje transporto situacija – visai kitokia.
„Glazge gyvenau 11 kilometrų atstumu nuo miesto centro. Traukiniu iki vietos atvažiuodavau per 10 minučių. Vilniuje aš gyvenu lygiai tokiu pačiu atstumu nuo miesto centro. Man reikia sėsti į autobusą ir aš važiuoju 50 minučių. Tai yra labai didelis skirtumas“, – kalba R.Tumaševičiūtė.
Ji sako, kad Lietuvai reikia ieškoti būtent jai tinkamiausių sprendimų.
„Sprendimų ieškoti reiktų ne tiesiog nusižiūrint nuo kitų valstybių, nors tai lengva ir paprasta, bet Lietuvos architektūra yra šiek tiek kitokia, todėl reikia prisitaikyti. Suprantu, kad geležinkeliai kainuos, metro kainuos. Metro apskritai reikėjo prieš 10–15 metų pastatyti, tada ir miestas būtų išsipūtęs pakankamai. Bet apie tai nebuvo pagalvota.
Ir dabar, kai atėjo žaliasis kursas, visi griebiasi už galvos – kaip sutvarkyti transportą? O kaip sutvarkysime, kai viskas yra ištįsę, atstumai yra dideli, o viešasis transportas važiuoja penkis kartus ilgiau negu išsivysčiusiame pasaulyje.
Reikia galvoti apie architektūrą. Žinoma, mes visko nenugriausime, bet reikia apmąstyti, kaip tos gatvės turėtų atrodyti, nes jose tikrai kol kas nėra išvystytas darnus judumas“, – kalba ekspertė.
Pokyčiai žemės ūkyje
COP26 klimato konferencijoje R.Tumaševičiūtė dirbo ir su žemės ūkio tvarumo klausimais. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje ji kaip pagrindinę problemą mato nesugebėjimą sukurti aukštesnės pridėtinės vertės produktų.
„Reikia nevežti žaliavų, kurios yra mūsiškės, o vežti galutinį produktą ir turėti pilnas gamybos linijas mūsų šalyje, kad gautume iš to pilną pelną, o ne tik dalinį. Apie tai mes turime galvoti ir kitose srityse, apie išvystymą nuo pradžios iki galo, kad nebūtų vežamos mūsų žaliavos. Jeigu išvežamos mūsų žaliavos, tai kuo mes skiriamės nuo Ugandos? Ogi niekuo“, – sako ekspertė.
Kita R.Tumaševičiūtės pastebima problema – produkcijos pardavimas demokratijos principų nesilaikančioms šalims.
„Mes vežame visiškai nekreipdami dėmesio ir visiškai be jokių moralės normų į tokias šalis, kuriose žmonės yra nelaikomi žmonėmis, kas tikrai nėra priimtina išsivysčiusiose demokratijose. Taip elgdamiesi, neturime jokių geopolitinių svertų, negalime daryti jokios įtakos“, – sako ji ir kaip pavyzdį nurodo Kiniją, kritikuojamą dėl nehumaniško elgesio su Uigūrų etnine mažuma.
Trečias R.Tumaševičiūtės akcentuojamas dalykas – neapskaitomos mineralinės trąšos ir jų naudojimas.
„Yra labai didelis skaidrumo trūkumas. Atsiradus skaidrumui, mes tikrai galėsime labai ramiai kalbėti su ūkininkais dėl to, kaip tai mažinti, – sako dirvožemio specialistė. – Šiuo metu nežinome, kas vyksta ūkiuose. Nes nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo žemės ūkis buvo paliktas savieigai ir saviveiklai. Tik dabar imtasi jam sukurti kryptį. Tai čia viena didesnių problemų – kai tu savieigai kažką palieki, tai nebūtinai tai išeina geras rezultatas. Šiuo atveju tai nebuvo labai geras kelias, kuriuo mes nuėjome. Vienareikšmiškai yra reikalingas skaidrumo įdiegimas, nes tu nieko negali pasiūlyti ūkininkui, kol tu nežinai, kas vyksta jo žemėje“, – sako ekspertė.
Žemės ūkio klausimus reikia padėti ant stalo
Paklausta, apie ką, tikėtina, bus kalbama kitų metų COP renginyje, vyksiančiame Egipte, R.Tumaševičiūtė sako, kad, kaip visada, aktualus klausimas išliks pinigai – turtingųjų šalių lėšų paskirstymas besivystančioms šalims už žmogaus sukeltų klimato kaitos padarinių atstatymą.
R.Tumaševičiūtė tikisi, kad kitų metų konferencijoje dėmesys bus skiriamas žemės ūkiui.
„Šių metų COP‘e žemės ūkis mane lydėjo visur. Pradedant tuo, kad visame mieste matyti skatinimai valgyti pupeles vietoje jautienos, ir baigiant tuo, kad konferencijoje vyko daug susitikimų, kuriuose buvo kalbama apie atkuriamąjį (regeneracinį) žemės ūkį, žemės ūkio technikas, apie pelkių atkūrimą. Kalbama buvo, bet žemės ūkio klausimai niekada neatsiduria ant stalo. Šiais metais jie irgi nėra ant stalo. Labai tikiuosi, kad pačios maisto sistemos klausimai jau bus įtraukti į dokumentacijas. Nes tai yra labai svarbu – mes turime išmaitinti dalį pasaulio, bet geriau yra tam pasauliui padėti pačiam tą maistą užsiauginti.
Taip pat, kadangi vis dar neturime jokių pasikalbėjimų dėl „teršėjas moka“ principo įgyvendinimo, tai kitų metų konferencijoje jie turėtų atsirasti. Ir, labai tikiuosi, kad susitarsime dėl vienam žmogui tenkančio anglies dvideginio pėdsako dydžio“, – apie kitų metų konferencijos lūkesčius sako ekspertė.
