Situacija išlieka įtempta, bet matoma stabilizavimosi požymių: daugelyje šalių susirgimų kreivė plokštėja, tačiau nerimą kelia besitęsiantis naujų atvejų augimas Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.
Sergamumas Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK: 8 šalyse situacija per savaitę mažai keitėsi: po vasario pradžioje prasidėjusio augimo situacija stabilizavosi Bulgarijoje ir Rumunijoje; kovo mėn. pabaigoje įvestos griežtesnės priemonės leido suvaldyti infekcijos plėtrą Belgijoje.
12 šalių sergamumas mažėjo: įspūdingiausiu susirgimo atvejų kritimu pasižymėjo Malta, ten kovo mėn. buvo įvestos ne tik griežtos priemonės, bet ir imtasi griežtos jų įgyvendinimo kontrolės.
12 šalių sergamumas augo: Lietuva antrą savaitę paeiliui yra grupėje šalių, kuriose naujų užsikrėtimų skaičiai augo sparčiausiai – šį kartą kartu su Kroatija ir Lichtenšteinu; augimas tęsėsi Lenkijoje, kuri priartėjo prie 1 000 naujų užsikrėtimo atvejų 100 000 gyventojų per 14 paskutinių dienų; toliau susirgimo atvejų daugėjo Prancūzijoje ir Vokietijoje. Vengrijoje ir Estijoje fiksuota daugiau nei 1 000 naujų atvejų 100,000 gyventojų per paskutines 14 dienų.
ECDC skelbiamais duomenimis, sergamumas 2021 m. 12–13 savaitėmis, palyginti su 11–12 savaitėmis: Vengrijoje – mažėjo nuo 1 196,9 iki 1 117,9.
Nuo lapkričio 4 d. įvesta komendanto valanda, o nuo lapkričio 11 d. – dalinis karantinas.
Sugriežtinti ribojimai nuo kovo 8 d. Nuo balandžio 7 d. pradėta priemones švelninti.
Sveikatos apsaugos ministerijai konstatavus, kad šalis įveikė sergamumo bangos piką, taip pat vakcinavus daugiau nei 25 proc. gyventojų, nuspręsta švelninti priemones: nuo balandžio 7 d. pradėtas laipsniškas ne pirmo būtinumo parduotuvių ir paslaugų įmonių atidarymas, tačiau ribojamas jų darbo laikas iki 21.30 val. bei pirkėjų / klientų skaičius; restoranams leidžiama tiekti maistą tik išsinešti; sutrumpinta komendanto valanda, kuri prasidės vėliau – nuo 22 val.; planuoja nuo balandžio 19 d. į sporto renginius pradėti leisti žiūrovus, turinčius imunitetą patvirtinantį dokumentą.
Tačiau vyriausybės skelbtas ketinimas nuo balandžio 19 d. atidaryti mokyklas ir atnaujinti kontaktinį mokymą atidedamas iki gegužės 10 d. Estijoje – mažėjo nuo 1364,1 iki 1007,3. Gruodžio 5 d. įvestos papildomos priemonės, nuo gruodžio 14 d. priemonės dar kartą sugriežtintos – nuo sausio 15 d. pradėta švelninti ribojimus regionuose, o nuo vasario 3 d. įsigaliojo sušvelninti ribojimai nacionaliniu lygiu.
Nuo vasario 22 d. ribojimai vėl griežtinami, nuo kovo 11 d. įvestas griežtas karantinas. Sergamumo banga atslūgsta.
Užkrečiamumo rodiklis nukrito iki 0,85. Iki balandžio 25 d. pratęsusi galiojantį karantiną, vyriausybė skelbia planuojanti atšaukti griežčiausias priemones tik po to, kai sergamumo rodiklis nukris žemiau 500 naujų užsikrėtimo atvejų 100 000 gyventojų per paskutines 14 dienų.
Lenkijoje – augo nuo 923,2 iki 988,8. Nuo gruodžio 28 d. paskelbtas nacionalinis karantinas su griežtais ribojimais. Nuo vasario 1 d. pradėta švelninti priemones.
Nuo vasario 27 d. taikomi sugriežtinti ribojimai atskiruose regionuose. Nuo kovo 20 d. griežti ribojimai paskelbti nacionaliniu lygiu, dar labiau sugriežtinti kovo 27 d. Kovo mėn. įvesti griežti ribojimai pratęsti iki balandžio 18 d. – jei situacija negerės, ribojimai bus pratęsti iki gegužės mėn. pradžios.
Britiška atmaina sudaro apie 90 proc. naujų užsikrėtimų. Balandžio 8 d. užfiksuotas rekordinis paros mirčių nuo COVID-19 skaičius – 954 atvejai. Daugiausiai susirgimų tebefiksuojama Silezijoje (Katovicai) ir Mazovijoje (Varšuva).
Silezijoje sunkiausia padėtis ligoninėse. Siekiant spartinti vakcinaciją, vienas iš sprendimų – nuo balandžio 15 d. atidaryti pirmąjį „drive-through“ punktą, kuriame gyventojai bus skiepijami neišlipant iš automobilio.
Čekijoje – mažėjo nuo 1069,3 iki 808,7. Dalinis karantinas įvestas nuo spalio 22 d., nuo spalio 28 d. įvesta komendanto valanda.
Švelninant ribojimus, gruodžio 3 d. buvo paskelbtas trečias (vidutinis) rizikos lygis, tačiau dėl sparčiai atsinaujinusio sergamumo augimo gruodžio 27 d. grįžta prie penkto rizikos lygio, kovo 1 d. dar labiau sugriežtinti ribojimai. Nuo balandžio 12 d. pradėta priemones švelninti.
Užkrečiamumo rodiklis nukrito iki 0,67–0,74. Nepratęsus ekstremaliosios padėties ir perėjus prie specialiai priimto Pandemijos valdymo įstatymo, nuo balandžio 12 d. atšaukiami: draudimas judėti tarp savivaldybių; komendanto valanda. Taip pat nuo balandžio 12 d. leidžiama: uždarose patalpose susiburti ne daugiau kaip 10 asmenų, atviroje erdvėje – ne daugiau kaip 20 asmenų; atnaujinti 1–5 klasių mokinių kontaktinį mokymą mokyklose pagal klasių rotacinį principą, kai per savaitę mokomasi kontaktiniu ir nuotoliniu būdu; atsidaryti vaikų drabužių, avalynės ir kanceliarinių prekių parduotuvėms bei drabužių valykloms; zoologijos sodams ir botanikos sodams atviroje erdvėje priimti lankytojus; vestuvėse, laidotuvėse dalyvauti ne daugiau kaip 15 žmonių.
Tolesnio ekonomikos sektorių (prekybos, paslaugų įmonių) veiklos ribojimo švelninimo tikimasi balandžio pabaigoje. Prancūzijoje – augo nuo 704,0 iki 801,9.
Karantinas visoje šalyje paskelbtas nuo spalio 30 d. Nuo lapkričio 28 d. pradėtas laipsniškas karantino priemonių palengvinimas. Nuo sausio 16 d. griežtesni ribojimai įvedami atskiruose regionuose, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.
Nuo balandžio 2 d. griežtesnės priemonės įvestos nacionaliniu lygiu. Paryžiaus ligoninių ekspertų grupė pateikė COVID-19 vystymosi šalyje prognozes, pagal kurias sergamumas piką turėtų pasiekti balandžio mėn. pabaigoje, tačiau situacijos nepavyks normalizuoti iki rudens, kol nebus paskiepyta didžioji dalis šalies gyventojų. Situacija centriniame Il de Franse (Paryžius) regione stabilizavosi, Aukštutinėje Prancūzijoje gerėjo, o likusioje Prancūzijos teritorijoje blogėjo.
Britiškasis variantas jau gali sudaryti daugiau kaip 80 proc. naujų užsikrėtimų, o braziliškasis ir PAR – 4 proc. Prancūzijos kalėjimų kontrolierė įspėjo dėl nepakenčiamos padėties šalies kalėjimuose.
Nors baisių epidemijos proveržių ten išvengta, tačiau to pasiekta itin griežtu kalinių laisvių apribojimu: ypač apribotas bausmę atliekančių asmenų lankymas, net ir šeimos nariai turi susitikinėti per stiklą, nebeleidžiama pas tėvus lankytis vaikams, daug kur nutrauktos darbo ir mokymosi galimybės, ribojami susibūrimai atvirose erdvėse, kaliniams kamerose tenka išbūti 23 val. per parą.
Švedijoje – augo nuo 687,1 iki 739,2. Įvestos ribojančios priemonės nuo gruodžio 18 d. Bulgarijoje – mažėjo nuo 722,1 iki 713,2.
Griežtesni ribojimai įvesti nuo spalio 29 d., o nuo lapkričio 28 d. priemonės dar labiau sugriežtintos. Nuo sausio 16 d. pradėta švelninti ribojimus.
Nuo kovo 20 d. ribojimai sugriežtinti. Nuo balandžio 1 d. vėl pradėta priemones švelninti. Situacija šalyje stabilizuojasi, nustatomų naujų susirgimų skaičius ėmė mažėti. Tačiau neatslūgsta įtampa ligoninėse, kur nuo COVID-19 gydoma jau daugiau nei 10 tūkst. pacientų. Slovėnijoje – augo nuo 591,0 iki 673,1.
Ekstremali situacija, komendanto valanda ir griežti ribojimai įvesti nuo spalio 24 d. Taikomos priemonės priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose.
Nuo sausio 23 d. pradėta švelninti priemones. Sugriežtintos priemonės Velykų švenčių laikotarpiu balandžio 1–12 d. Nuo balandžio 12 d. mokiniams leidžiama sugrįžti į mokyklas, atnaujinamas vaikų darželių darbas.
Kipre – augo nuo 560,8 iki 618,8. Komendanto valanda įvesta nuo lapkričio 5 d., griežtesnės priemonės – nuo lapkričio 30 d., priemonės dar labiau sugriežtintos nuo gruodžio 11 d. Nuo vasario 1 d. pradėta švelninti ribojimus.
Nyderlanduose – augo nuo 553,6 iki 571,7. Griežtesnės ribojančios priemonės įvestos nuo spalio 14 d.; lapkričio pabaigoje pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, tačiau vėl išaugus sergamumui nuo gruodžio 16 d. sugrįžta prie griežtų priemonių taikymo. Jos sustiprintos nuo sausio 22 d. įvedant komendanto valandą.
Nuo vasario 8 d. pradėta švelninti ribojimus. Po aštuonių savaičių paeiliui augimo pradėjo mažėti naujų užsikrėtimų skaičius, tačiau kol kas tai vertinama atsargiai, atsižvelgiant į galimą Velykų savaitės įtaką.
Taikomų priemonių galiojimas pratęstas iki balandžio 28 d. Daugiausia naujų užsikrėtimų ir toliau fiksuojama 18–24 m. amžiaus grupėje. Visuomenės sveikatos institutas nusprendė, kad per paskutinius 6 mėn. iki vakcinavimo sirgę COVID-19 gyventojai bus skiepijami tik viena vakcinos doze – tyrimai parodė, kad vienos dozės pakanka tiems, kurie turi antikūnų.
Vaistinėse pradėta prekiauti greitaisiais testais, kuriuos galima atlikti namuose, ir rezultatas gaunamas po 15 min. – jie skirti testavimui prieš einant į darbą, mokyklą ar lankant rizikos grupėje esantį asmenį. Testai buvo išpirkti per kelias valandas.
Kroatijoje – augo nuo 402,8 iki 551,4. Griežtos priemonės galiojo nuo lapkričio 28 d.. Nuo vasario 1 d. priemonės švelninamos.
Belgijoje – augo nuo 547,5 iki 550,6. Karantinas ir komendanto valanda įvesti nuo lapkričio 2 d. Laipsniškas priemonių palengvinimas prasidėjo nuo gruodžio 1 d. Nuo kovo 27 d. priemonės vėl griežtinamos.
Austrijoje – augo nuo 481,3 iki 491,5. Komendanto valanda ir griežtesnės priemonės įvestos nuo lapkričio 3 d., nuo lapkričio 17 d. įvestas karantinas.
Nuo gruodžio 7 d. pradėta priemones švelninti, tačiau dėl atsinaujinusio sergamumo augimo teko jas nuo gruodžio 26 d. vėl griežtinti. Nuo vasario 8 d. švelninami ribojimai, griežtesnės priemonės taikomos atskiruose regionuose. Austrijos rytinėse federalinėse žemėse – Vienoje, Žemutinėje Austrijoje ir Burgenlande – griežtas karantinas pratęstas iki balandžio 18 d.
Italijoje – mažėjo nuo 518,0 iki 489,4. Griežtos dviejų lygių (nacionaliniu ir regionų) priemonės įvestos nuo lapkričio 5 d., nuo gruodžio 4 d. įsigaliojo papildomos priemonės. Nuo sausio 18 d. priemonės griežtinamos / švelninamos, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose.
Užkrečiamumo rodiklis nukrito iki 0,92. Britiška atmaina sudaro 86 proc. naujų užsikrėtimų. Vyriausybės sprendimu balandžio 7–30 d. visa Italija padalinta tik į „raudoną“ ir „oranžinę“ zonas su galimybe sušvelninti ribojimus regionuose, kuriuose sergamumo rodikliai gerės. nuo balandžio 12 d. visi regionai grįžta į „oranžinę“ zoną, išskyrus „raudonoje“ zonoje paliekamus Apuliją, Kampaniją (Neapolis), Aostos slėnį ir Sardiniją, kuri kelias savaites džiaugėsi atlaisvintomis priemonėmis, bet iš žemiausios rizikos „baltos“ zonos dėl susirgimų šuolio perkelta iškart į „raudoną“ zoną.
Per Velykų šventes taikytos sugriežtintos taisyklės atvykstantiems / grįžtantiems iš užsienio pratęstos iki balandžio 30 d.: visiems privaloma pateikti testo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 48 val., neigiamą atsakymą, 5 dienas izoliuotis ir pakartotinai atlikti testą po 5 dienų.
Liuksemburge – augo nuo 459,7 iki 470,2. Komendanto valanda ir griežtesni ribojimai įvesti nuo spalio 30 d., priemonės labiau sugriežtintos nuo lapkričio 26 d., nuo gruodžio 26 d. įvestos papildomos priemonės. Nuo sausio 11 d. pradėta priemones švelninti. Rumunijoje – mažėjo nuo 402,3 iki 399,0.
Nuo kovo 8 d. griežtinamos priemonės atskiruose regionuose. Situacija šalyje stabilizuojasi, nustatomų naujų užsikrėtimų skaičius ėmė mažėti. Graikijoje – augo nuo 306,8 iki 357,2. Karantinas įvestas nuo lapkričio 7 d., nuo lapkričio 12 d. įvesta komendanto valanda.
Nuo sausio 11 d. priemonės griežtinamos / švelninamos, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose. Nuo kovo 22 d. dalis ribojimų atšaukiami nacionaliniu lygiu. Nuo balandžio 7 d. į šalies vaistines patiekta beveik 2 mln. greitųjų testų – gyventojai galės nustatytą testų skaičių per savaitę atsiimti nemokamai ir savarankiškai testuotis.
Jei testo rezultatas būtų teigiamas, reikės registruotis ir atlikti PGR testą. mokytojai ir vyresni mokiniai testuotis turi du kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais atvykdami į mokyklą jie turi pateikti greitojo testo neigiamą atsakymą.
Latvijoje – mažėjo nuo 380,5 iki 351,0. Nepaprastoji padėtis ir priemonės įvestos nuo lapkričio 9 d., nacionaliniu ir atskirų savivaldybių lygiu priemonės sugriežtintos nuo lapkričio 30 d., nuo gruodžio 3 d. priemonės dar labiau sugriežtintos.
Nuo kovo 1 d. pradėta ribojimus švelninti. Nuo balandžio 7 d. leidus dirbti ne pirmo būtinumo prekių parduotuvėms ir įvedus pirkėjų skaičiaus ribojimą pagal prekybos plotą, prie parduotuvių įėjimų Rygoje rikiuojasi žmonių eilės.
Užtikrinant tolesnę atvykstančių / grįžtančių į šalį kontrolę ir reikalavimo užpildyti „COVIDpass.lv“ laikymąsi, ketinama palaipsniui postus pasienyje keisti vaizdo kameromis, kurios fiksuotų be užpildytų anketų atvykstančius asmenis.
Pranešama, kad vykę į Egiptą ir užsikrėtę COVID-19 Latvijos gyventojai į šalį grįžto per Vilniaus ar Talino oro uostus.
Slovakijoje – mažėjo nuo 369,3 iki 295,5. Dalinis karantinas įvestas nuo spalio 24 d. Nuo lapkričio 16 d. pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, tačiau nuo gruodžio 11 d. grįžta prie griežtesnių priemonių. Nuo vasario 8 d. pradėta švelninti ribojimus. Nuo kovo 8 d. ribojimai vėl sugriežtinti.
Nuo balandžio 12 d. priemonės švelninamos. Nuo balandžio 12 d.: atidaromi vaikų darželiai ir pirmos keturios pradinių mokyklų klasės – vaikai nebus testuojami, tačiau vienas iš tėvų turės pateikti testo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 7 dienas, neigiamą atsakymą.
Nuo balandžio 19 d. numatoma, kad aukštesnių klasių moksleiviai galės grįžti į mokyklas.
Vokietijoje – augo nuo 248,2 iki 272,5. Dalinis karantinas paskelbtas nuo lapkričio 2 d., priemonės sugriežtintos nuo gruodžio 16 d. Nuo vasario 22 d. pradėta švelninti ribojimus – taikomos griežtesnės priemonės regionuose, kur didelis sergamumas.
Naujų užsikrėtimų skaičiai auga visose amžiaus grupėse, dažniausiai užsikrečiama namų ir darbo aplinkoje, mokyklose. Federalinei vyriausybei per praėjusią savaitę nepavyko susitarti su federalinių žemių vadovais dėl siūlomo „trumpo nacionalinio karantino“, kuris leistų suvaldyti blogėjančią situaciją.
Todėl federalinė valdžia skelbia ketinanti priimti Infekcijos apsaugos įstatymo pataisas, pagal kurias federalinės žemės privalėtų laikytis nacionaliniu lygiu įvedamų ribojimų – jie būtų įvedami tose federalinėse žemėse, kuriose 7 dienų užsikrėtimų atvejų skaičius 100 000 gyventojų viršytų 100.
Daugiausia infekcijos atvejų 100 000 gyventojų per 7 dienas užfiksuota: Tiuringijos (186,8), Saksonijos (150,9), Saksonijos-Anhalto (129,4), Bavarijos (129,0) federalinėse žemėse bei Brėmeno mieste (122,3). Mažiausias sergamumas – Šlėzvigo-Holšteino (64,5), Žemutinės Saksonijos (81,8) federalinėse žemėse, Berlyno mieste (89,2), ReinoPfalco (90,9), Saro (91,0), Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos (94,6) federalinėse žemėse.
Šveicarijoje – mažėjo nuo 266,3 iki 244,5. Karantino priemonės įvestos nuo sausio 18 d. Nuo kovo 1 d. švelninami ribojimai. Norvegijoje – mažėjo nuo 236,7 iki 218,6.
Nuo vasario 3 d. švelninamos / griežtinamos priemonės, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose, kartu taikant griežtą atvykstančių į šalį asmenų epidemiologinę kontrolę.
Maltoje – mažėjo nuo 375,5 iki 186,6. Nuo kovo 10 d. įvestos griežtos priemonės, jos sugriežtintos nuo kovo 28 d. Nuo balandžio 12 d. priemonės švelninamos.
Skelbiama apie planus sušvelninti taikomas priemones: nuo balandžio 12 d. – atidaryti mokyklas ir laipsniškai atnaujinti kontaktinį mokymą; nuo balandžio 18 d. – leisti gyventojams dalyvauti apeigose bažnyčiose; nuo balandžio 26 d. – atidaryti ne pirmo būtinumo prekių parduotuves.
Daugiau nei 40 proc. gyventojų šalyje jau yra paskiepyti bent viena vakcinos doze. Ispanijoje – augo nuo 160,1 iki 174,3. Ekstremali padėtis ir komendanto valanda visoje šalyje įvesta nuo spalio 24 d. Ribojančios priemonės dažniausiai taikomos / švelninamos regionų lygiu.
Nacionaliniu lygiu įvestas privalomas kaukių dėvėjimas atviroje erdvėje, įskaitant pliažus ir poilsį prie baseinų, jeigu neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo.
Lichtenšteine – augo nuo 126,5 iki 162,6. Sugriežtintos priemonės galioja nuo gruodžio 20 d. Nuo kovo 1 d. švelninami ribojimai. Airijoje – mažėjo nuo 157,1 iki 152,1.
Aukščiausio lygio ribojančios priemonės taikytos nuo spalio 21 d. iki lapkričio 30 d. Gruodžio mėn. pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, tačiau nuo gruodžio 31 d. vėl įvestos aukščiausio – penkto – lygio priemonės. Sausio 7 d. jos papildomai sugriežtintos.
Nuo balandžio 12 d. ribojimai švelninami. Nuo balandžio 15 d. išplečiamas sąrašas šalių, iš kurių atvykstant / grįžtant bus privaloma izoliuotis specialiuose „karantino viešbučiuose“: sąrašas papildytas 16 šalių, tarp kurių atsidūrė JAV, Kanada, Italija, Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Turkija, Armėnija, Ukraina, Pakistanas, Bosnija ir Hercegovina ir kt. pagrindinis patekimo į sąrašą kriterijus – pavojingos ir vakcinoms galimai atsparios viruso mutacijos plitimas.
Įvestas papildomas reikalavimas visiems atvykstantiems į Airiją – jie privalo 5-tą dieną po kelionės registruotis PGR testui, kuris bus atliekamas testavimo centruose.
Suomijoje – mažėjo nuo 164,5 iki 138,7. Nuo vasario 25 d. įvesti griežtesni reikalavimai; priklausomai nuo epidemiologinės situacijos papildomos priemonės taikomos atskiruose regionuose. Danijoje – mažėjo nuo 130,9 iki 129,1. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtintos ribojančios priemonės visoje šalies teritorijoje. Nuo kovo 1 d. švelninami ribojimai nacionaliniu ir regionų lygiu. Jungtinėje Karalystėje – mažėjo nuo 109,6 iki 92,3.
Anglijoje nuo sausio 5 d. įvestas karantinas. Nuo kovo 8 d. pradedamas laipsniškas išėjimas iš karantino; Škotijoje nuo sausio 5 d. įvestos aukščiausio lygio priemonės.
Nuo vasario 22 d. pradėtas ribojimų švelninimas; Velse priemonės įvestos nuo gruodžio 22 d., ribojimų švelninimas prasidėjo nuo vasario 22 d.; Šiaurės Airijoje priemonės įvestos nuo gruodžio 26 d., švelninamos nuo vasario 22 d. Anglijoje užkrečiamumo rodiklis laikosi apie 0,8–1,0.
Patvirtinta, kad nuo balandžio 12 d. Anglijoje atšaukiama didelė dalis ribojimų: atidaromos visos ne pirmo būtinumo prekėmis prekiaujančios parduotuvės; leidžiama dirbti kirpykloms, grožio salonams; atidaromos bibliotekos, bendruomenių centrai, zoologijos parkai, laisvalaikio centrai; atidaromi sporto klubai; aludėms, kavinėms ir restoranams leidžiama klientus aptarnauti lauko terasose; atidaromi kempingai, laisvalaikio ir atostogų centrai, tačiau neleidžiama naudoti bendro naudojimo patalpų.
Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo, ar nuo gegužės 17 d., kaip planuota, gyventojams bus leidžiamos nebūtinos (turistinės, poilsio) kelionės į užsienį. Planuojama įvesti naują trijų pakopų („raudona“, „geltona“, „žalia“) sistemą. Šalys bus skirstomos vertinant vakcinacijos pažangą, sergamumą, mutacijų plitimą, kitus kriterijus.
Atvykus / grįžus: iš „žalioje“ kategorijoje esančių šalių – reikės testuotis, bet nereikės izoliuotis; iš „geltonoje“ kategorijoje esančių šalių – reikės testuotis antrą ir aštuntą dieną po kelionės bei 10 dienų izoliuotis; iš „raudonoje“ kategorijoje esančių šalių į JK galės atvykti tik JK piliečiai, jiems reikės testuotis antrą ir aštuntą dieną bei izoliuotis specialiuose „karantino viešbučiuose“.
Portugalijoje – mažėjo nuo 60,2 iki 55,5. Priemonės buvo taikomos dažniausiai regionų lygiu. Nuo sausio 18 d. įvestos karantino priemonės, nuo sausio 31 d. jos sugriežtintos.
Nuo kovo 15 d. pradėtas laipsniškas priemonių švelninimas. Islandijoje – augo nuo 27,5 iki 29,1. Nuo gruodžio 12 d. pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, kartu taikant griežtą atvykstančių į šalį asmenų epidemiologinę kontrolę. Nuo kovo 25 d. vėl griežtinamos priemonės.
