„Susirgus COVID-19 infekcija verta atkreipti dėmesį į 2 skaidrę iš BMJ. Joje akivaizdžiai parodyta, kad didžiausia dalis susirgusių C0VID-19 serga lengvai arba vidutiniškai sunkiai. Šioje grupėje dažniausia ligos trukmė 5 paros (nuo 2 iki 10 parų).
Sunki ligos eiga vystosi mažesnei grupei pacientų. Šioje grupėje lūžio taškas – 7 para, kuomet vargina stiprėjantis dusulys, pulsoksimetras rodo sumažėjusį kraujo įsotinimą deguonimi – SpO2 rodiklis krenta mažiau negu 92 proc. Vykstama į ligoninę, kur bus skiriamas papildomas deguonis ar taikomos kitos priemonės.
Reikia nepamiršti, kad dažniausiai užsikrečiama bent 15 min. bendraujant su kitu asmeniu be kaukės mažesniu kaip 2 metrai atstumu. Naujausi JAV duomenys rodo, kad užsikrėtimo rizika lieka aukšta bendraujant su sergančiu asmeniu keletą sykių, kai vieno kontakto laikas kelios minutės, tačiau suminis bendravimo laikas ilgesnis negu 15 min. Sergantis COVID-19 asmuo kitus užkrečia 1–2 paras prieš pasireiškiant simptomams ir gali užkrėsti kitus asmenis iki 9 ligos dienos (!!!).
Nors atliekant PGR meginius SARS-CoV-2 viruso RNR aptinkama vidutiniškai 17 parų ir netgi ilgiau (max 83 paras), bet viruso kultūros po 9 ligos dienos jau neišauginamos. Todėl 10 dienų izoliacija susirgus, kad neužkrėsti kitų, yra pakankama“, – feisbuke nurodo profesorius, pridėdamas ir informacijos šaltinį.
Kaip sumažinti sunkiai sergančių asmenų skaičių?
Pasak profesoriaus, yra žinoma, kad vyresnis amžius, vyriška lytis ir didesnis kūno masės indeksas koreliuoja su sunkesne susirgimo eiga, tačiau įvairios lėtinės ligos taip pat susijusios su didesne rizika.
Pasak V.Kasiulevičiaus yra būtina šiomis ligomis sergantiems žmonėms aiškiai komunikuoti, kaip jie turi elgtis siekdami apsisaugoti.
Profesorius išvardija, kurias žmonių grupes yra būtina saugoti nuo kontakto kontakto su sergančiu COVID-19.
Didžiausia rizikos grupė
Didžiausiai rizikos grupei priskiriami pacientai po solidinio organo transplantacijos (recipientai), kurie gauna gydymą, sukeliantį ilgalaikį imuninės sistemos slopinimą. Pasak V.Kasiulevičiaus šiems žmonėms geriau likti namuose.
Į didelę riziką, anot profesoriaus, taip pat patenka pacientai su šiomis ligomis:
Vėžys:
- Šiuo metu taikoma chemoterapija;
- Radioterapija sergant plaučių vėžiu;
- Kraujo / kaulų čiulpų vėžys bet kuriame gydymo etape;
- Imunoterapija arba gydymas antikūnais;
- Taikomi vėžio gydymo būdai, turintys įtakos imuninei sistemai;
- Kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija per pastaruosius 6 mėnesius arba imunosupresinis gydymas;
- Imunosupresinės būklės, kurios reikšmingai padidina infekcijos riziką;
Sunki kvėpavimo takų liga:
- Sunki astma (≥3 steroidų kursai per 12 mėnesių);
- Sunki LOPL (≥3 steroidų kursai per 12 mėnesių);
- Cistinė fibrozė, intersticinė plaučių liga, sarkoidozė, bronchektazinė liga ar plautinė hipertenzija;
Retos ligos ar įgimtos medžiagų apykaitos ligos:
- Sunkus kombinuotas imunodeficitas;
- Homozigotinė pjautuvinių ląstelių liga (pjautuvinė anemija);
- Nėštumas ir sunki įgimta arba įgyta širdies liga.
Vidutinė rizikos grupė
Šiomis ligomis, anot V.Kasiulevičiaus, sergantys asmenys turi vengti užsikrėtimo Covid-19, kadangi yra priskiriami vidutinei rizikos grupei:
Lėtinė, nesunki kvėpavimo takų liga:
- Astma;
- LOPL (emfizema ir lėtinis bronchitas);
- Alerginis alveolitas;
Lėtinė inkstų liga:
- 3 arba 4 stadija;
- Paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, kai reikalinga dializė;
- Paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, kai numatyta atlikti transplantaciją;
Širdies liga:
- Stazinis širdies nepakankamumas;
- Širdies vožtuvų ligos;
Lėtinė kepenų liga:
- Lėtinis infekcinis hepatitas (hepatitas B arba C);
- Su alkoholiu susijusi kepenų liga;
- Pirminė tulžies cirozė;
- Pirminis sklerozuojantis cholangitas;
- Hemochromatozė;
Lėtinės neurologinės būklės:
- Epilepsija;
- Parkinsono liga;
- Motorinių neuronų liga;
- Cerebrinis paralyžius;
- Demencija (Alzheimerio liga, kraujagyslinė ar frontotemporalinė);
- Dauno sindromas;
Cukrinis diabetas:
- 1 tipas
- 2 tipas
Būklės ar gydymas, galintys padidinti infekcijos riziką (pvz., gydymas steroidais):
- Reumatoidinis artritas
- Sisteminė raudonoji vilkligė
- Ankilozuojantis spondilitas ar kita uždegiminė artropatija (pvz., Psoriazinis artritas)
- Jungiamojo audinio liga (pvz., Ehlers-Danlos sindromas, skleroderma, Sjögreno sindromas)
- Polimiozitas arba dermatomiozitas
- Vaskulitas (pvz., gigantinių ląstelių arteritas, mazginis poliarteritas, Becheto sindromas)
Kitos sveikatos būklės, susijusios su padidėjusią riziką, tačiau nepriskirtos konkrečiai grupei. Tačiau šių susirgimų atvejais taip pat rekomenduojama vengti kontakto su COVID-19 sergančiais asmenimis. Į tokių susirgimų sąrašą patenka:
Širdies ir kraujagyslių ligos:
- Prieširdžių virpėjimas
- Persirgtos ligos: miokardo infarktas, insultas, krūtinės angina, trumpalaikis išemijos priepuolis
- Periferinių kraujagyslių liga
- Nustatyta ir gydoma arterinė hipertenzija
- Hipertirozė
- Lėtinis pankreatitas
- Nealkoholinė riebalų kepenų liga
Malabsorbcija:
- Celiakija
- Steatorėja
- Pepsinė opa (skrandžio ar dvylikapirštės žarnos)
- Osteoporozė ir klubo, stuburo, peties ar riešo lūžiai
Sunki psichikos liga:
- Bipolinis afektinis sutrikimas
- Psichozė
- Šizofrenija arba šizoafektinis sutrikimas
- Sunki depresija
Profesorius taip pat išskiria ŽIV infekciją, Hipersplenizmą, Sfingolipidozę (pvz., Tay-Sachso ligą), praeityje įvykusią tromboemboliją ir tuberkuliozę.
