Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, siekia 752,5.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, galimai imunitetą turinčių asmenų, įskaitant ir paskiepytų tik viena vakcinos doze, dalis sudaro 68,50proc.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1269 COVID-19 keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 128 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 116 žmonių – keletu mažiau nei ankstesnę parą.
83 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1066 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Per parą mirė po šešis vyresnius nei 70-ies ir 80-ies metų žmones, penkiems mirusiesiems buvo per 60-imt, dviem – per 90-imt.
Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 pilnai paskiepyti buvo keturi.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5063 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 122. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9985 mirtys.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 752 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – per 1 mln. 620 tūkst.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 93 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta beveik 30 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 62,6 proc. gyventojų
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12-15 metų vaikų – 28,8 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,1 proc.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,1 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota kiek daugiau nei 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 1,9 mln. dozių.
Pagal užsikrėtimų skaičių pirmauja ES
Šeštadienį pranešta apie 2066 nustatytus koronaviruso atvejus ir 21 mirtį.
Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pirmauja pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir yra antra pagal mirčių skaičių. Per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 645,7 COVID-19 atvejo. Tai aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Pagal mirčių, tenkančių milijonui gyventojų per 14 dienų rodiklį, Lietuva yra antroji su 80,5 mirtimis. Pirmoji pagal mirtis – Bulgarija, kur milijonui gyventojų teko 139 mirtys.
Prof. Sauliaus Čaplinsko nuomone, prie sudėtingos situacijos atvedė ne tik viruso mutacija, bet ir netinkami valdžios sprendimai. Anksčiau 15min kalbintas pašnekovas negailėjo kritikos buvusiai vyriausybei: „Ant kreivo pamato gero namo nepastatysi. Kadangi pamatas kreivas, o jį statė, puikiai prisimename, ana valdžia, kuri dabar kritikuoja šią valdžią ir nemato savo padarytų klaidų.“
S.Čaplinsko nuomone, dar kurį laiką matysime ir toliau augančius susirgimų skaičius. Vis dėlto, pašnekovas įžvelgia šviesą pandemijos tunelio gale:
„Tačiau ši žiema turėtų būti paskutinė tokia sunki žiema. Toliau turėtų būti mažiau erdvės viruso plitimui, jis nebeturėtų sukelti tiek daug sunkių ligos formų“, – sakė jis.
Lėta vakcinacija – ir politikų kaltė?
Kritikos strėlės dėl stringančio skiepijimo proceso skrieja ir politikų link. Viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis šeštadienį feisbuke iškėlė diskusiją apie tai, kaip politikų prezidento Gitano Nausėdos ir socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pasisakymai galėjo neigiamai paveikti vakcinacijos aktyvumą.
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sutinka, kad dviprasmiški pasisakymai proceso tikrai nepaskatino, nors iš duomenų sunku pasakyti, kiek tai prisidėjo prie vakcinacijos tempų kritimo.
A.Armalis, komentuodamas situaciją 15min, atkreipė dėmesį, kad G.Nausėda šiuo metu pasitiki apie 50–60 proc. apklaustųjų, rugpjūtį tokių gyventojų buvo apie 70 proc. V.Blinkevičiūtė taip pat išlieka reitingų viršūnėje. Anot jo, naivu būtų manyti, kad įžymių politikų pasisakymai neturėjo įtakos žmonių sprendimams.