Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) antradienį pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1388 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Daugiausia, 387, iš jų registruota Kauno, 328 Vilniaus, 189 Klaipėdos, 114 Šiaulių, 106 Panevėžio, 93 Marijampolės apskrityse. Dar 92 infekcijos atvejai patvirtinti Alytaus, 43 Utenos, 22 Tauragės ir 7 Telšių apskrityse.
Pirmadienio duomenimis, itin daug mirties nuo koronavirso atvejų – net 36. Šiuo metu infekcija iš viso pasiglemžė jau 673 gyvybes (dėl kitų priežasčių mirė dar 336 užsikrėtusieji). Šių žmonių amžius įvairus, vieni buvo vos perkopę 50, kiti – beveik pasiekė šimtmetį.
Ligoninėse gydomi 2154 COVID-19 pacientai, 161 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 1160 pacientų, 93 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie pusę ligoninių lovų: 8470 iš 16 tūkst. 632.
Iš 672 reanimacijos lovų užimta beveik du trečdaliai – 402. Iš 624 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 233, iš 6289 lovų su deguonimi užimtos 2483.
Sunkiai sergantys pasveiksta retai
Gydytojas Ričardas, dirbantis vienos Lietuvos respublikinės ligoninės reanimacijos skyriuje, kur gydomi COVID-19 pacientai, savo feisbuko paskyroje pasidalino jaudinančia žinute, kad stebuklų sunkiai sergantieji šia liga žmonės sulaukia retai.
„Manęs vis paklausia, o kiek turime reanimacijos skyriuje pasveikusių, išsirašiusių po COVID-19. Reikia suprasti, kad epidemiologine prasme, žmogus laikomas pasveikusiu, kai neišskiria viruso į aplinką ir negali užkrėsti kitų. Medicinine prasme visas juodas viruso padarytas darbas, sukeltas plaučių audinio pažeidimas, užvestos autoimuninės reakcijos dar ilgai rusena ir duoda apie save žinoti įvairiomis komplikacijomis.
Labiausiai tas ir žlugdo, kad ar sunkios traumos, ar insulto, ar infarkto atveju priėmimo skyriuje matai labai sunkios būklės žmogų, kuris gavęs tolimesnę skubią pagalbą, gydymo reanimacijos skyriuje metu dažniausiai ima sveikti ar būklė bent stabilizuojasi.
O čia matai sąmoningą žmogų, kuris dar net nelabai dūsta (dažnas nejaučia dusulio visai), bet jau kraujo rodikliai blogi. Pacientas dar šneka, bendrauja su namiškiais telefonu, o tu žinai, kad nepaisant visų pastangų ir noro padėti, būklė dar savaitę blogės, galų gale jis bus prijungtas prie aparatūros ir vargu, ar pasveiks. Sunkios būklės, kad pasveiktų, atsijungtų nuo aparatūros, turim tik pavienius atvejus. Tas negrįžtamumo suvokimas ir bejėgiškumas“, – apie tokią sunkių ligonių kasdienybę rašo gydytojas Ričardas.
Ir tai pasakytina, anot gydytojo, ne tik apie vyresnio amžiaus pacientus – taip pat gali nutikti (ir nutinka) ir jaunam žmogui.
„Su COVID“, „po COVID“, „šalia COVID“
„Bendrai paėmus ar „su COVID“, ar „po COVID“, ar „šalia COVID“, vis tiek visos perteklinės mirtys Lietuvoje yra susijusios su COVID pandemija ir ta šiaudine trobele, kuri vadinama sveikatos apsauga. Pvz., vakar mirė jauna pacientė, jau pasveikusi po COVID virusinės pneumonijos, išleista į namus, deja, po 5 dienų sugrįžusi į ligoninę dėl lėtinių ligų progresavimo ir komplikacijų – prisidėjusios bakterinės infekcijos, sepsio, šoko.
Vakar mirė jauna pacientė, jau pasveikusi po COVID virusinės pneumonijos, išleista į namus, deja, po 5 dienų sugrįžusi į ligoninę dėl lėtinių ligų progresavimo ir komplikacijų.
Labai gaila tų lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, kuriuos visuomenė taip lengvai nurašo. Gaila jos artimųjų ir draugų. Tokios pacientės net nebus jokioje oficialioje statistikoje, nes ji pagal NVSC „pasveikusi nuo COVID“, o pasak visuomenės, „ar taip, ar taip būtų kada nors mirusi“. Taip pat gaila ją iki tol gydžiusių medikų, tiek gydytojų, tiek slaugytojų, kurie tokius pacientus meiliai vadina „lėtinukais“, – toliau mintimis dalijasi gydytojas Ričardas.
Anot gydytojo, jei paklaustumėt kardiologų, endokrinologų ar nefrologų, kurie visus tuos metus padėjo žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio širdies nepakankamumo, cukrinio diabeto ar galutinės stadijos inkstų ligos, kai reikalingos dializės, visi vienbalsiai patvirtintų, kad žmonės būna išmokę gyventi su savo liga, prisižiūri, mintinai žino jiems tinkančius vaistus, jų dozes, gydymo ypatumus.
„Jie buriasi į draugijas, kur dalinasi informacija ir savo patirtimis. Jie tampa artimi su savo gydytojais kaip šeimos nariai“, – emocijos neslepia medikas.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 77,426 tūkst. asmenų, 44,2 tūkst. – tebeserga, beveik 32,4 tūkst. – pasveiko.
Operacijų vadovas, kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, komentuodamas, kad nuo COVID-19 mirė rekordinis skaičius žmonių – 36 per parą, antradienį Seime sakė, jog mirčių neišvengsi, ir kuo daugiau COVID-19 pacientų atsidurs ligoninėse, tuo ir mirčių, pasak jo, bus daugiau. A.Veryga neabejoja, jog COVID-19 atvejų skaičius dar augs.
-
COVID-19 pacientų perpildytose ligoninėse medikams gali tekti spręsti, ką gydyti, bet A.Veryga ramus: su pagalba spėjama
-
Gatvėse – daugybė žmonių, neteisingai dėvinčių kaukes: policija dėl COVID-19 „negali mesti visų kitų darbų“
-
Santaros klinikose vietų COVID-19 pacientams jau nėra, visa parama – ligoninė Antakalnyje
-
COVID-19: mirė 36 žmonės, nustatyti 1388 nauji atvejai, virusas neapleidžia ligoninių, plinta ir darželiuose, tarp mirusiųjų – ir jaunesni nei 60 metų žmonės
-
Tokio skaičiaus dar nebuvo – nuo COVID-19 mirė 36 žmonės: „Tai – neišvengiama“
