Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigė, jog situacija įstaigoje įtempta, reikia plėsti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių. Tokiose dabar su deguonimi gydomas 651 pacientas, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje – 73.
Vertinant COVID-19 plitimo prognozes, šiems pacientams skirtų lovų skaičius Santaros klinikose turėtų augti iki 771, tikino direktorius.
„Kokiu būdu tai padaryti? Turime lovų rezervą – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė galėtų išplėsti dar papildomai iki 200 lovų, panaudojant visą korpusą, visą pastatą. Taip pat papildomos lovos galėtų atsirasti ir Alytaus ligoninėj“, – kalbėjo F.Jankevičius.
Didžiausia jo paminėta problema – personalo trūkumas. Ją išspręsti esą trukdo ir teisinis reglamentavimas. Santaros klinikų vadovas tikino, jog įstaiga neturi įrankių kitų specialybių gydytojus, kurie nėra savanoriai, perkelti dirbti į COVID-19 skyrius.
Tuoj pritrūks testų
Taip pat, F.Jankevičiaus teigimu, įstaigoje trūksta slaugos lovų. Slaugos pacientai, sergantys lengva COVID-19 forma ar be simptomų, pasak jo, galėtų būti gydomi namuose.
„Lietuvoje mes sunkiai galime prikalbinti gyventojus. Paprastai argumentuojama, kad nėra namuose sąlygų, o greičiausiai bijoma pasiimti tokį pacientą į namus“, – dėstė vadovas.
Planinių paslaugų teikimo mastas, kaip pasakojo F.Jankevičius, Santaros klinikose mažėja, tačiau, pavyzdžiui, onkologiniams ligoniams jos esą vis tiek teikiamos.
F.Jankevičius teigė, jog klinikos gali tuoj imti stokoti greitųjų PGR testų, naudojamų COVID-19 tyrimams.
„Santaros klinikose šiandien likutis yra 300 testų, jų užteks geriausiai savaitei, galbūt gausim – yra pažadėta – dar 300 testų, bet tai yra problema“, – sakė jis ir patikino, jog apsaugos priemonių įstaiga nestokoja, jų sukaupusi turi bent mėnesiui.
F.Jankevičius tikino, jog apsaugos priemonių galėtų turėti ir daugiau, tačiau esą neturi kur jų laikyti.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Narimantas Markevičius kaip vieną svarbiausių problemų dabar įvardijo personalo stoką.
„Šiuo metu turim pasitelkę 30 darbuotojų iš Vilniaus miesto poliklinikų. Visi savanoriai“, – teigė jis.
„Jeigu 30 stacionarinių lovų reikia apie 40 darbuotojų, tai gydant COVID-19 ligonius jų reikia tris kartus daugiau“, – pažymėjo N.Markevičius.
Gali tekti uždaryti dar daugiau skyrių
Direktorius antrino F.Jankevičiui teigdamas, jog turėtų atsirasti teisinis pagrindas medikus iš kitų skyrių perkelti pas COVID-19 pacientus.
„Būtų labai svarbu, kad ekstremalioms situacijoms būtų kažkoks teisinis reguliavimas, leidžiantis pasitelkt darbuotojus kitų specialybių, nes infekcionistų, jūs puikiai žinot, nėra daug“, – kalbėjo N.Markevičius.
Jis pažymėjo, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra bene didžiausia atraminė ligoninė COVID-19 pacientams. Joje – 184 pacientai, sergantys šiuo virusu.
Iš viso ligoninė, pasak vadovo, COVID-19 pacientams turi paruošusi 210 lovų.
N.Markevičius pasakojo, jog Vilniaus miesto klinikinė ligoninė įprastai teikia labai daug terapinių paslaugų, tačiau dėl COVID-19 pandemijos penkis terapinius skyrius ir du dienos chirurginius skyrius teko uždaryti. Vadovas prognozuoja, jog skyrių teks uždaryti ir daugiau.
„Jeigu tektų uždaryti, o tas greičiausiai, pagal bendrą susirgimų skaičių matyti, ir Antakalnio g. 57 esančius padalinius, nes kitaip užtikrinti infekcijų kontrolės neįmanoma, netektume visų likusių trijų terapijos skyrių, abdominalinės chirurgijos ir urologijos paslaugų“, – dėstė N.Markevičius.
Jonavos ligoninėje – rezervai plėstis išsemti
Sunkumų plečiant COVID-19 skyrių kiltų ir Jonavos ligoninei. Ligoninės direktoriaus pavaduotojas teisei ir kokybei Gediminas Ramanauskas pasakojo, kad šiuo metu čia yra 25 lovos COVID-19 pacientams, dvi – reanimacinės. Didinti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiaus esą nepavyktų, nebent būtų nuspręsta nutraukti planinių paslaugų teikimą gyventojams.
„Mūsų rezervai visumoj yra išsemti. Pirmas probleminis taškas yra personalas, antras – pati infrastruktūra. COVID-19 skyrius yra įrengtas visiškai atskiroje patalpoje, kas duoda naudą, leidžia išlaikyti planines paslaugas gyventojams ir jų taip nesutrikdyti“, – komentavo G.Ramanauskas.
Jonavos ligoninės direktorius Paulius Vasilavičius jam paantrino ir pridūrė, kad tokiu atveju dalį paslaugų galėtų teikti nebent antro lygio gydytojai.
„Labai laukiam iš ministerijos patvirtinimo, kad bus kompensuotos patirtos išlaidos, tada mes vėl galėsime žiūrėti į ateitį. Priedai tikrai yra darbuotojams visiems paskaičiuoti. Taip, kad didelių problemų kol kas neturim, nebent kad asmens apsaugos priemones perkam už kosmines kainas, nes pasirinkimo nėra“, – toliau kalbėjo P.Vasilavičius.
Tiesa, jis patikino, kad ligoninė – kaip atraminė ligoninė – asmens apsaugos priemonių gauna ir iš valstybės rezervo.
S.Jarmalaitė: pacientai neatvyksta
Sveikatos reikalų komiteto klausymuose dalyvavo ir Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktoriaus pareigas Sonata Jarmalaitė.
„Jeigu apie onkologiją kalbėti, mes šiek tiek likome be dėmesio“, – apie padėtį tęsiantis COVID-19 pandemijai sakė ji.
Laikinoji instituto vadovė pasakojo, kad įstaiga pagrindinį dėmesį stengiasi skirti vėžio gydymui, nors turi ir kelis pacientus, greta vėžio sergančius ir COVID-19.
Ji teigė pastebėjusi, jog paskelbus karantiną į institutą atvykstančių pacientų skaičius sumažėja, o tie, kurie kreipiasi, esą jau serga vėlyvos stadijos vėžiu.
Mes tikrai turime mirčių padaugėjimą kokiais 20 proc.
„Mes tikrai turime mirčių padaugėjimą kokiais 20 proc., bet bijau, kad dauguma pacientų mūsų nepasiekia. <...> Bijau, kad ankstyvų stadijų pacientai tiesiog nevyksta į ligonines. Kurioj grandy tas užstrigę... Mes neturim tokios aktyvios komunikacijos su pirmine grandimi – kokia situacija poliklinikose net supratimo neturiu. Bet mes tikrai diagnostiką galėtume daryti“, – tikino S.Jarmalaitė.
Mažiau pajamų į PSDF biudžetą
Klausymuose dalyvavęs Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras atkreipė dėmesį, jog įstaiga stokoja lėšų, nes nesulaukia atsiskaitymų iš Valstybinės ligonių kasos.
„Nesakau, kad čia yra tik Vilniuje – vėluoja atsiskaitymai už suteiktas paslaugas iš ligonių kasų. Ir žinant tai, kad pagal trišalę sutartį mes su darbuotojais turime atsiskaityti iki einamo mėnesio 10 dienos, išmokėti darbo užmokestį, plius yra atsiskaitymai su tiekėjais, tai jaučiam lėšų trūkumą“, – teigė K.Štaras ir siūlė arba trumpinti terminą, per kurį turėtų būti atsiskaitoma su gydymo įstaigomis, arba gydymo įstaigoms siūlė išmokėti iki 50 proc. siekiantį avansą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius pripažino, jog atsiskaitymas už paslaugas įstaigoms vėluoja ir paaiškino to priežastį – mažėja surenkamos pajamos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.
Sumažėjo PSDF pajamos, jos sumažėjo maždaug 10 proc.
„Galiu patvirtinti, kad atsiskaitymai dabar vyksta vėliau negu, kad gydymo įstaigos buvo įpratusios. Mano šio ryto informacija, mes dar nevėluojame, įstatymo terminų nepažeidžiame, bet tikrai priartėjome prie ribų. O priežastis labai paprasta: dėl visiems žinomų priežasčių sumažėjo PSDF pajamos, jos sumažėjo maždaug 10 proc. Reiškia, lėšų srautas į VLK yra sumažėjęs. Neįsivaizduoju, kaip mes tą problemą galėtumėm spręsti ir kalbėti apie finansavimą. Tiesiog reikia prisitaikyti“, – teigė G.Kacevičius.
