Statistikos departamento duomenimis, diagnostinių COVID-19 tyrimų – atliekamų PGR metodu, taip pat antigenų testais – vasarį daroma gerokai mažiau nei sausį ar gruodį.
Vasarį nėra dienos, kai bendras atliktų tyrimų skaičius siektų 10 tūkst., kai sausį toks skaičius buvo gana įprastas, o gruodį buvo dienų, kai tyrimų skaičius viršijo ir 17 tūkstančių.
Iliustraciją, ant jos paspaudę, galite pasididinti:
Dėl tyrimų rečiau kreipiasi į karštąją liniją
Kad besikreipiančiųjų dėl COVID-19 tyrimų mažiau, pastebi ir Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties, kur veikia karštoji koronaviruso linija 1808, vadovas Nerijus Mikelionis.
Tyrimų apimtis per 1808 yra sumažėjusi kelis kartus.
„Lyginant su gruodžio mėnesiu, tyrimų apimtis per 1808 yra sumažėjusi kelis kartus“, – 15min teigė jis.
„Skaičius gerokai mažesnis. Dabar mes turime apie 2,5 tūkst. ar 2,6 tūkst. užsiregistravusiųjų <...>, bet iš viso tyrimų skaičius Lietuvoje yra virš 8 tūkst. Didelei daliai žmonių tyrimai padaromi gydymo įstaigose“, – dėstė N.Mikelionis.
Norinčiųjų išsitirti profilaktiškai taip pat nėra daug, pavyzdžiui, antradienį tokių esą buvo 335.
„Prieš atidarant smulkųjį verslą išsityrė iki 10 proc. visų žmonių, kurie turėjo teisę tai padaryti. Tai tikrai nėra dideli skaičiai“, – kalbėjo vadovas.
Išaugęs mobilumas ir nauji protrūkiai
O teigiamų tyrimų dalis bei COVID-19 pandemijos pagreitis Lietuvoje nuo vasario 17-osios auga.
Kodėl?
Nuo sausio gyventojai pradėjo daugiau judėti, pastaruoju metu fiksuojami nauji ligos protrūkiai įmonėse, darželiuose, gydymo, globos ir slaugos įstaigose, taip pat – šeimose, teigė D.Razmuvienė.
„Viruso plitimą galima užkirsti, kai žmonės laikosi taisyklių, reglamentuotų karantino metu. Bet jeigu žmonės jų nesilaiko ir nesilaikys, tai virusas ir plis“, – sakė ji.
COVID-19, anot epidemiologės, neaplenkė ir kirpyklų, kurios, kaip ir kiti smulkūs verslai, atsivėrė praėjusią savaitę.
„Nepraėjus nė septynioms dienoms jau buvo registruoti protrūkiai – neskaitlingi, 2 ar 3 žmonių susirgimo atvejai – kirpyklose. Vadinasi, virusas rado plyšelį – ar tai nesilaikyta atstumų, ar tai nedėvėtos kaukės – ir pro tą tarpelį galėjo prasmukti ir sukelti protrūkį“, – svarstė D.Razmuvienė.
Viceministrė: situacija nebedžiugina
„Matome, kad situacija nebedžiugina taip, kaip džiugino pastarąsias keletą savaičių, ar daugiau net negu mėnesį, kai atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentas nuolatos krito. Visą šią savaitę matome tiek atvejų augimą, tiek ir didesnę teigiamų tyrimų procentinę dalį“, – pirmadienį laidos „LRT forumas“ metu kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Ji užsiminė apie planus plėsti gyventojų testavimo apimtis.
Tikime, kad dabartinėmis priemonės ir planuojamomis didinti testavimo apimtimis mes tikrai situaciją suvaldysime.
„Tikime, kad dabartinėmis priemonės ir planuojamomis didinti testavimo apimtimis mes tikrai situaciją suvaldysime“, – sakė viceministrė.
Su tuo, kad labiau reikėtų profilaktiškai testuoti gyventojus, sutiko ir vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Pirmadienį surengtos nuotolinės spaudos konferencijos metu ji svarstė, kad imtis iniciatyvos testuoti daugiau žmonių ten, kur fiksuojama ir daugiau COVID-19 atvejų, galėtų savivaldybės.
Kai kurios nieko nelaukusios taip ir padarė.
Iniciatyvos ėmėsi pačios savivaldybės
Pavyzdžiui, Jurbarko rajono savivaldybė dar vasario 19-ąją numatė galimybę dėl COVID-19 ligos profilaktiškai mobiliajame punkte išsitirti visiems rajone veikiančių prekybos, gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojams, turintiems kontaktų su klientais.
Anykščių rajono savivaldybė leido profilaktiškai tirtis visiems, dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, išskyrus viešojo maitinimo įstaigas, tiesiogiai susijusiems su maisto produktų gaminimu, kai šie asmenys turi kontaktų ne tik su kolegomis.
Iki kovo 14-osios profilaktiškai dėl COVID-19 leista išsitirti daugiau kontaktų turintiems Šiaulių miesto savivaldybėje esančių gamybos įmonių darbuotojams, iki kovo 7-osios – savivaldybės įstaigų, teikiančių viešąsias paslaugas, darbuotojams.
Klaipėdos rajonas nustatė dar platesnį profilaktiškai galinčių tirtis asmenų ratą:
-
mažmeninėje prekyboje dirbantys darbuotojai;
-
transporto ir saugojimo srityje dirbantys darbuotojai;
-
viešąją tvarką ir apsaugos veiklą vykdantys asmenys;
-
baldų gamybos srityje dirbantys darbuotojai;
-
maisto produktų gamyboje dirbantys darbuotojai;
-
religinių organizacijų veiklą vykdantys asmenys.
Tačiau bendra tyrimų statistika dėl to labai nepasikeitė.
„Yra suteiktos galimybės tai padaryti (testuotis – 15min) nemokamai, bet procesas vyksta vangiai“, – pastebėjo NVSC epidemiologė D.Razmuvienė.
Ministerija nustatė ribas, kiek asmenų reikia ištirti
Sąrašą grupių, kurios besitestuodamos galėtų išsiaiškinti, ar persirgo COVID-19, o gal šiuo metu serga ir nešioja virusą, išplėtė ir sveikatos apsaugos ministras.
Nuo penktadienio išsitirti profilaktiškai gali socialines paslaugas teikiantys darbuotojai, pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais, vaistinių darbuotojai, kultūros sektoriaus darbuotojai, asmenys, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, audinių ūkių darbuotojai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kiti.
„Savivaldybėms numatyta pareiga užtikrinti, kad iš viso per savaitę savivaldybėje būtų ištiriama ne mažiau nei 1 proc. ir ne daugiau kaip 4 proc. savivaldybės gyventojų.
Tai jos gali pasiekti įtraukdamos papildomas profilaktiškai tiriamų asmenų grupes bei aktyviai komunikuodamos, kodėl tai yra svarbu ir naudinga.
Testavimas turėtų būti nukreiptas į didesnės rizikos asmenis, turinčius tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis“, – atsakyme 15min nurodė ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Lina Zimnickienė.
Testavimas turėtų būti nukreiptas į didesnės rizikos asmenis, turinčius tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis.
Duomenys reikalingi priimant sprendimus
Profilaktinis testavimas, pasak jos, prisidės prie infekcijos plitimo valdymo šalyje.
„Ištirtų savivaldybės gyventojų minimali ir maksimali ribos nustatytos remiantis COVID-19 duomenų analitikų išvadomis dėl tyrimų skaičiaus, kuris būtų statistiškai pakankamas priimti sprendimams dėl bendro sergamumo COVID-19 Lietuvoje ir karantino režimo priemonių“, – teigė L.Zimnickienė.
Trečiadienį Vyriausybė karantiną Lietuvoje pratęsė iki balandžio 1 dienos.