Rizikas dėl COVID-19 vakcinos įsigijimo praėjusią savaitę aptaręs Ministrų kabinetas svarstė, jog pirkimo kaina bus didelė, o ir įmonė, iš kurios ketinama jas įsigyti, gali atnešti bėdų dėl reputacijos.
„Susitelkimas ir kaina, kurią sutinka šalys mokėti už tas vakcinas, yra labai didelė. Kadangi yra reikalingi ženklūs valstybės finansiniai įsipareigojimai, planuojant įsigyti vakcinas, ir yra objektyviai sunkiai valdomų rizikų“, – praėjusią savaitę Vyriausybės posėdžio metu teigė A.Veryga, pridurdamas, jog vakcinos dar nebaigtos kurti, o dėl jų įsigijimo valstybės turi apsispręsti jau dabar.
Sako, kad pirkimas peržengia jų kompetencijų ribas
Jo įsitikinimu, vakcinų pirkimas peržengia Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos ribas ir nė vienas ekspertas esą nedrįstų už tai prisiimti atsakomybės. Dėl to, anot A.Verygos, valstybė turėtų spręsti kolegialiai.
„Siekdami minimizuoti galimus nesutarimus ateityje tarp institucijų, kurių kilo dėl praeity buvusių sprendimų, valdydami rizikas – skaidrumą ir kitas, esam parengę pasitarimo projektą, kuriuo siūlom šitą klausimą perduoti svarstyti Valstybės gynimo tarybai“, – siūlė sveikatos apsaugos ministras.
Jam premjeras Saulius Skvernelis paantrino: teigė, jog vakcinų įsigijimo klausimas peržengia ir Vyriausybės kompetencijos ribas, o ir po to, kai teisėsauga pradėjo tyrimą dėl greitųjų testų pirkimo, niekas iš valstybės tarnautojų už tai nenori prisiimti atsakomybės.
-
Dėl Lietuvos dalyvavimo perkant koronaviruso vakciną spręs Valstybės gynimo taryba: premjeras nenori, kad būtų pakišta Vyriausybė
-
A.Veryga: Prezidentūra nenori šaukti Valstybės gynimo tarybos dėl COVID-19 vakcinos
-
Sušaukti Gynimo tarybą dėl COVID-19 vakcinų premjeras bando antrąkart: prezidentas teigia, kad tai – A.Verygos atsakomybė
Be to, pristatydamas medžiagą, gautą iš vienos iš specialiųjų tarnybų, ministras pirmininkas teigė, jog farmacijos kompanija „AstraZeneca“, iš kurios ketinama įsigyti vakcinas, įtariama korupcija.
Vienoje iš valstybių tai įmonei dėl galimo kyšininkavimo yra pareikšti įtarimai.
„Yra duomenys, kad 2011 metais vienoje iš valstybių tai įmonei dėl galimo kyšininkavimo yra pareikšti įtarimai už atitinkamą laikotarpį. Toliau yra duomenys, kad dar vienu laikotarpiu įmonė platino vaistus, kurie nebuvo veiksmingi“, – dėstė S.Skvernelis.
Nenori, „kad būtų pakišta Vyriausybė“
Jo žiniomis, aptariama įmonė taip pat taikė melagingą kainodarą, teikė klaidingą informaciją rinkai, „tam tikrais metais sumokėjo beveik 5,5 mln. JAV dolerių papirkinėjimui dviejose valstybėse ir galimai davė kyšius grynaisiais pinigais, dovanomis“.
„Kalbant apie reputacinius dalykus, yra problema. Tai dėl to nenoriu, kad būtų pakišta Vyriausybė, nei ministras sveikatos apsaugos, tad siūlau pritarti ir kreiptis į Valstybės gynimo tarybą, kad būtų priimtas aukščiausiu lygiu sprendimas, susijęs su mūsų šalies, mūsų žmonių saugumu, ką daryti toliau“, – ragino premjeras, o Vyriausybė bendrai tam pritarė.
Kalbant apie reputacinius dalykus, yra problema. Tai dėl to nenoriu, kad būtų pakišta Vyriausybė, nei ministras sveikatos apsaugos.
COVID-19 vakcinas, jei jos bus veiksmingos ir saugios, visų Europos Sąjungos valstybių narių vardu, įskaitant Lietuvą, įsigis Europos Komisija (EK). Bet dėl to iš anksto susitarta ne tik su minėta bendrove „AstraZeneca“, o ir su dar penkiomis įmonėmis – „BioNTech-Pfizer“, „Sanofi-GSK“, „Johnson & Johnson“, „Curevac“ ir „Moderna“.
Kodėl suponuojama, jog Lietuva įsigys būtent korupcija įtariamos „AstraZeneca“ vakcinas? Gal nebėra reikalo kreiptis į VGT, kai pirkime dalyvauja ir kiti tiekėjai?
Lietuva vakcinų iš dalies gamintojų galės ir nepirkti
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pabrėžė, jog EK sutartį dėl kuriamų vakcinų įsigijimo turi tik su bendrove „AstraZeneca“. Su kitais tiekėjais, anot jo, susitarta tik preliminariai.
„Šiuo metu EK jau yra pasiekusi preliminarius susitarimus su šešiais didžiausią potencialą turinčių vakcinų gamintojais, tai yra, pasiekti preliminarūs susitarimai, tačiau sutartys derinamos. Šiuo metu sutartis pasirašyta tik su kompanija „AstraZeneca“, – atsakyme 15min pažymėjo ministras.
Jei EK pakvies sudaryti sutartis ir su kitais tiekėjais, Lietuva, pasak A.Verygos, išnaudos visas galimybes prisijungti. Taip pat, anot jo, galės ir nepirkti vakcinų iš tam tikrų gamintojų, jei nenorės.
„Kiekviena šalis gali apsispręsti individualiai, kaip elgtis – ar pirkti visas vakcinas, kurios bus numatytos būsimuose susitarimuose su tam tikromis kompanijos, ar pirkti vakcinas tik iš kai kurių gamintojų, jei taip – kokį kiekį pirkti“, – paaiškino A.Veryga.
Šalys klausimą sprendžia „aukščiausiu lygiu“
Jis pabrėžė, kad dėl vakcinų, siekiant jas įsigyti paprasčiau, deramasi centralizuotai Europos lygiu: „Juk koronavirusas nėra kurios nors vienos šalies iššūkis, su juo susiduria visas pasaulis, tad naujai kuriama vakcina nuo šio viruso irgi yra visų šalių galvos skausmas.“
A.Veryga teigė, jog dalis valstybių vakcinų įsigijimo klausimus sprendžia aukščiausiu lygiu.
Danija planuoja šį klausimą svarstyti Parlamente, Vokietijoje juo rūpinosi aukščiausi šalies vadovai.
„Pavyzdžiui, Danija planuoja šį klausimą svarstyti Parlamente, Vokietijoje juo rūpinosi aukščiausi šalies vadovai, kitos šalys – irgi ne išimtis“, – vardijo ministras.
„Be to, jei Lietuva, sakykime, nuspręstų išstoti iš dabartinio EK inicijuoto susitarimo ar kitų būsimų susitarimų, tai jau būtų tarptautinis klausimas. Juk nuo to priklausytų kitų šalių požiūris į Lietuvą.
Kitaip tariant, naujosios vakcinos įsigijimo klausimas yra ne tik vidaus politikos, bet ir užsienio politikos klausimas, nes jis išplaukia ir į tarptautinius vandenis“, – pridūrė jis.
S.Skvernelis: tai – strateginis sprendimas
Tad, anot jo, natūralu, kad praėjusią savaitę Vyriausybė nutarė paraginti prezidentą sukviesti VGT. Be to, tai, pasak ministro, siūlė daryti ir specialiosios tarnybos.
„Valstybės narės turi apsispręsti dėl konkretaus gamintojo kuriamos vakcinos įsigijimo, pagal EK parengtos išankstinės pirkimo sutarties sąlygas. Jei sąlygos netenkina, valstybės narės turi prisiimti visas rizikas ir iš konkrečios vakcinos pirkimo pasitraukti. Kainų perskaičiavimas į mažesnę pusę šiame mechanizme nenumatytas. Be abejo, tai didelės ir sunkiai valdomos rizikos. Tad tai buvo siūloma spręsti VGT – aukščiausiu šalies vadovų lygmenyje“, – dėstė A.Veryga ir apgailestavo, jog prezidentas atsisakė šiuo klausimu surengti neeilinį VGT posėdį.
S.Skvernelis pabrėžė, jog VGT siūloma sušaukti ne dėl konkretaus pirkimo ar konkretaus gamintojo.
Klausimo esmė – strateginis sprendimas dėl vakcinos.
„Klausimo esmė – strateginis sprendimas dėl vakcinos ir kokį kelią iš kelių alternatyvų pasirinks Lietuva. Tai nėra konkretus pirkimas ir nėra konkretus gamintojas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje komentavo jis.
Prezidentūra: pasirinktas pirkimo būdas – tinkamas
Prezidentūra leido suprasti, jog nesutinka, kad šis klausimas – strateginis ar kad dėl jo kyla neaiškumų.
„Šiuo konkrečiu atveju prezidentui nekyla abejonių, jog vakcina turi būti perkama, o pasirinktas būdas tai daryti kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasirašant atitinkamą sutartį su Europos Komisija dar birželį yra tinkamas. Tačiau pirkimas turi vykti skaidriai ir efektyviai“, – 15min nurodė prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius ir pabrėžė, jog už pirkimo įgyvendinimą tiesiogiai yra atsakingas A.Veryga.
Ministras atkirto, kad patarėjo D.Kuliešiaus argumentai – „silpnoki“.
„Prezidento patarėjo pateikti argumentai – silpnoki ir be rimtos argumentacijos. Ypač turint omeny, kad jis net nepanoro susipažinti su slapta informacija, kurią turi Lietuva, dėl naujai kuriamos vakcinos įsigijimo“, – nurodė A.Veryga.
Pagal Valstybės gynimo tarybos įstatymą, VGT nustato strategines krizių valdymo gaires.
Lietuva iš viso planuoja įsigyti kiek daugiau nei 1,8 mln. COVID-19 vakcinos dozių. Jų užtektų paskiepyti kiek daugiau nei 70 procentų populiacijos.
