Pastarosiomis dienomis fiksuojami nauji COVID-19 atvejų rekordai – ketvirtadienį pranešta apie 255 užsikrėtimus, penktadienį – apie 281.
Epidemiologai susirūpino viruso plitimu Vilniaus apskrityje: čia per ketvirtadienį ir penktadienį nustatyta 180 koronaviruso atvejų, infekcija įsmuko į ugdymo, gydymo įstaigas, barus, sporto klubus, kitas laisvalaikio leidimo vietas.
„Vilniuje kas savaitę nuo rugsėjo pradžios koronaviruso atvejų 1,5 karto vis daugyn. Teigiamų testų santykis su visais atliktais nuo 0,3 proc. liepą išaugo iki 3,4 proc. spalį. Tai tendencija aiškiai matyti“, – 15min penktadienį komentavo R.Lingienė.
Reaguodamas į padėtį Vilniuje, NVSC sostinės savivaldybei rekomendavo imtis priemonių – trumpinti barų darbo laiką, riboti laisvalaikio veiklas, skatinti nuotolini darbą, aktyviau testuoti tikslines grupes. Savivaldybė pažadėjo imtis aktyvesnio testavimo, tačiau su kitais ribojimais nurodė neskubėsianti.
R.Lingienė patvirtinto, kad Vilniaus gyventojai dėl COVID-19 bus testuojami profilaktiškai.
„Tą stiprinsime labai stipriai. Šiandien kaip tik techninį įgyvendinimą aptarėme su ministerija. Vilniuje tikrai tirsime jaunus žmones, dirbančius baruose, restoranuose, dirbančius sporto klubuose, neturinčius jokių COVID-19 požymių, kad kiek įmanoma sugautumėme daugiau teigiamų atvejų, kad viruso jie neplatintų“, – dėstė ji.
Verslui duos šansą pasitaisyti
NVSC atstovė pabrėžė, kad sostinėje COVID-19 būtent ir plinta tarp jaunų žmonių, kurie nejaučia jokių ligos simptomų. Bet tai galiausiai atneša didelės žalos.
„Viruso plitimas visuomenėje didėja. Ir mes tikrai nepagauname visų besimptomių atvejų, nes žmonės net nežino, kad užsikrėtė.
Vilniuje, kitaip nei visoje Lietuvoje, serga jauni žmonės. Jauni žmonės, kurie užsikrėtę dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Ir kartais su jais sąlytį turėjusius asmenis nustatai tik per tris grandis, kai užkrėtusiam asmeniui pasireiškia simptomai“, – kalbėjo NVSC Vilniaus departamento direktorė.
Ir nors sostinė kol kas nesiėmė ryžtingesnių veiksmų, ji patikino, kad penktadienį vyks pokalbiai su čia veikiančiu verslu.
„Matysim, kaip čia bus. Šansų visada reikia duoti. Verslo atsakingo tikrai yra – tikiu, bet jeigu tik dalis bus atsakinga, nieko čia nevyks“, – tikino R.Lingienė ir dvejojo, ar pokalbių užteks.
Nežinau, kai matau skaičius, ar šito pakaks nedarant jokių, net mažiausiai ribojimų.
„Savivaldybė pasiūlė visus motyvuoti, mes, žinoma, irgi už tai, tik aš nežinau. Aš dabar nežinau, kai matau skaičius, ar šito pakaks nedarant jokių, net mažiausiai ribojimų, ir jokiu būdu dar nešneku apie uždarymą“, – kalbėjo ji.
„Net jeigu mūsų pajėgas išdidintume iki maksimumo, nežinau, ar šiuo metu tai padėtų. Vilniuje yra jauni žmonės, kurie nejaučia simptomų. Žmonėms yra gerai, jie neserga, gerai jaučiasi, bet netiki, kad gali būti problema, ir epidemiologine prasme tai yra labai blogai“, – pridūrė R.Lingienė.
Baro darbuotojai nenori tirtis? Atstovas tai neigia
Nauji devyni COVID-19 atvejai Vilniuje siejami su čia įsikūrusiais, greta veikiančiais barais „Bardakas“ ir „Sanatorija“ – apie juos pranešta ketvirtadienį. Esą bėda ta, kad vieno iš barų darbuotojai vengia tirtis.
„Kaip tik viename bare, kuriame registruotas protrūkis, vakar visiems darbuotojams buvo pasiūlyta išsitestuoti – mes gi negalime priversti. Tai mano žiniomis, pirminiais duomenimis, iš apie 21 darbuotojo sutiko 8.
Tame bare yra protrūkis, žmonės nurodo tam tikrą naktį, kada jame buvo. Galbūt iš tikrųjų atėjo klientas, kuris bendravo mažais atstumais ir visus užkrėtė – gali būti. Bet sveikas protas sako, kad tai gali būti ir darbuotojas, kuris nejaučia simptomų. Man atrodo, kad tai labiau tikėtinas variantas, nors, žinoma, tai hipotezė. Kaip mes tai galime paneigti arba patvirtinti? Ištestavę darbuotojus“, – teigė R.Lingienė.
Ji apgailestavo, kad kai kurie darbuotojai nesielgia atsakingai.
„Jeigu dalies bus toks požiūris, visa tai, ką mes čia šnekam, bus tik pakalbėjimai, kurie baigsis atvejų augimu ir nieko nebus. Bet labai tikiuosi, kad gyventojai nenorės grįžti į pavasarinę Šiaurės Italiją arba turėti kažko panašaus į komendanto valandą Paryžiuje“, – vylėsi NVSC atstovė.
Barų „Bardakas“ ir „Sanatorija“ atstovas R.Lingienės teiginius paneigė. Apie tai daugiau – čia.
Virusas – priešas, kurį reikia gerbti
NVSC, pasak R.Lingienės, nesiekia visų suvaryti į karantiną, nenori, kad žmonės nesisocializuotų.
„Mūsų tikslas gi irgi nėra ką nors uždaryti. Tai tikrai paskutinė priemonė – puikiai suprantame. Epidemiologiškai tai labai gerai, bet fizinei, psichologinei žmonių sveikatai, verslui, mokymuisi – blogai. Bet mes savo galimybes, ką galėjome padaryti, išsėmėm, ir tiek kartų kreipėmės į verslą, į visuomenę“, – tikino ji.
Mūsų tikslas gi irgi nėra ką nors uždaryti.
Specialistė svarstė, kad žmonės pamiršo, kiek mirčių nusinešė COVID-19, ir ragino kiekvieną asmeniškai imtis priemonių – juk sunkių ligonių Lietuvoje daugėja, guldomų į ligonines taip pat daugiau nei anksčiau.
„Šitas virusas tuo ir pavojingas, nes mes galim turėti didžiulį šuolį. Epidemiologiniai dėsningumai rodo, kad besimptomių formų vis daugėja.
Aš nežinau, kiek žmonės bando virusą tampyti už ūsų – aš neįsivaizduoju. Reikia suprasti, kad čia rimtas priešas ir jį reikia gerbti. Reikia taikyti priemones.
Pavasarį galbūt veikė tie televizijos vaizdai, kai Šiaurės Italijoje mirusius žmones klodavo sporto salėse. O dabar viskas ramiau, serga jaunimas, tai pamiršo. Bet virusas nėra toks kvailas – yra klastingas, tą labai aiškiai matome.
Ir matome, kad Lietuvoje hospitalizacijų skaičius didėja. Nėra tragiškas skaičius, bet jeigu jis padidės ženkliai, tik dienų klausimas, kada sistema gali sugriūti. Ir koks krūvis medikams, koks krūvis mums visiems – kokia netektis, jeigu nebegalėsime gauti planinių paslaugų. Vėl visi bus nelaimingi ir kritikuos. Bet ką mes padarėme kiekvienas, kad to nebūtų?“ – klausė R.Lingienė.
Nuotolinis darbas ir socialiniai burbulai
O ko ji siūlytų imtis?
„Aš išvis rekomenduočiau kiek tik įmanoma taikyti nuotolinį darbą, žinoma, yra kur negali to padaryti. Jeigu tai neįmanoma, gal įmanoma pamainomis keistis – kaip vienas iš bankų daro, keičiasi kas savaitę ar dvi. Ir aišku – sudaryti socialinius burbulus“, – teigė NVSC atstovė.
Gyventojai, anot jos, turi stengtis bendrauti su tais pačiais žmonėmis ir siekti, kad jų socialinis ratas nesikeistų.
„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras labai aiškiai nurodė, kokių priemonių dabar reikia imtis. Lietuvoje pagrindinis dėmesys dabar turėtų būti orientuotas į viruso perdavimo kontrolę tarp jaunų žmonių. Tai yra nuotolinis darbas ir socialiniai burbulai.
Jeigu darbe bendrauji su tam tikrais žmonėmis, po darbo – kažkur į klubą mokytis šokti, su tais pačiais ir namuose susitikti galima. Nepadidės rizika, nes juos kasdien matai. Jeigu užsikrėsi, kontaktinių asmenų ratas bus mažas“, – kalbėjo R.Lingienė.
-
Susirgimų skaičius COVID-19 Vilniuje šovė į viršų, savivaldybė: karantino nebus
-
Sostinės barų atstovai sako besiimantys visų saugumo priemonių, pasigenda NVSC bendravimo
-
Naujas rekordas: per parą Lietuvoje – 281 koronaviruso atvejis, mirė dar du žmonės, virusas sparčiai plinta ugdymo ir gydymo įstaigose
-
E.Jonyla: ne visi Blinstrubiškių namų gyventojai klauso nurodymų
Ji papasakojo ir apie tai, kaip NVSC susidoroja su pastaruoju metu išaugusiu krūviu – juk reikia informuoti apie naujus atvejus, įspėti sąlytį turėjusius asmenis, atsekti užsikrėtimų kelius, valdyti židinius.
„Norint surasti sąsajas tarp atvejų, nustatyti ligos protrūkį, labai svarbu dirbti savo teritorijoje, nes jau ir mintinai žinome vietas, kur gali plisti virusas, ir laisvalaikio leidimo vietas, ir užsikrėtusius žmones praktiškai atsimenam apskrityse“, – komentavo R.Lingienė.
Žmonės palieka darbą NVSC
Sąlytį su užsikrėtusiaisiais turėjusius asmenis, pasak jos, apie tai informuoja specialiai sudaryta grupė, dirbanti ne teritoriniu lygmeniu, o Lietuvos mastu.
„Informavimas tikrai vėluoja, ne taip vyksta, kaip mes norime“, – apgailestavo R.Lingienė.
Taip, anot jos, yra, nes trūksta darbuotojų, o ir nauji – be patirties.
„Lietuvos mastu dirba grupė, kurioje keičiasi grupės nariai priklausomai nuo to, kiek atvejų apskrityje – ar yra, ar nėra, mažiau yra. Didžiulį stresą patiria žmonės, nes jų procesai keičiami rečiausiai kas savaitę. Dirba tie, kurie niekada nieko panašaus nedarė, nes jų funkcijos visiškai kitos“, – paaiškino R.Lingienė.
Su tais, kurie užsikrėtė COVID-19 ir kurie, pavyzdžiui, yra iš Vilniaus, susiekia NVSC Vilniaus departamentas. Kol kas, R.Lingienės, tai padaryti pavyksta laiku, tačiau nežinia, ar taip bus visada.
„Dėl asmenų, kurie susirgę, kol kas nebuvo problemų, bet didžiulėmis pastangomis, braškant per siūles. Jeigu savaitgalį taip pilsis skaičiai, negalime priversti visų žmonių eiti dirbti. Praras sveikatą. Jau ir dabar yra pora prašymų išeiti iš darbo, tiesiog nebeatlaiko“, – sakė R.Lingienė.
A.Veryga: ieškosim pagalbos
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apgailestavo dėl NVSC darbuotojų padėties.
„Situacija, deja, negerėja ir žmonės pervargsta, perdega. Jiems nepadeda dirbti pikti žmonės, kurie skambina ir tą pyktį ar nepasitenkinimą išlieja ant tų pačių darbuotojų, kurie stengiasi tirti židinius. Tai noriu paraginti visus, kuriems tenka susidurti, būti kantriems, tolerantiškiems ir suprasti, kaip sunkiai šiems žmonėms tenka dirbti“, – penktadienį per nuotolinę spaudos konferenciją kalbėjo jis.
A.Veryga NVSC pažadėjo pagalbą.
Tiek kiek galėjo, ministerija padėjo.
„Tiek kiek galėjo, ministerija padėjo, bet jeigu matysime, kad situacija ir toliau negerės, ieškosim ir daugiau pagalbos“, – sakė jis, nors pridūrė, kad rasti papildomų pajėgumų ne taip lengva.
„Tos pagalbos nepasiimsi tiesiog iš gatvės, ir tokiems specifiniam darbui, židinių tyrimams, netinka tiesiog savanoriai, kurie sutinka patalkinti. Jie galbūt ir gali kam nors paskambinti, bet židinių jie neištirs, tam reikia išsilavinimo“, – nurodė A.Veryga ir aiškino, kad NVSC padeda darbuotojai iš kitų Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų, NVSC suteikta papildomų etatų žmonių įdarbinimui.
