2017 07 29

Cukraus mokesčiui – V.Andriukaičio paramos balsas iš Briuselio

Europos Sąjungos (ES) sveikatos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sveikina pastangas sumažinti cukraus vartojimą. Lietuvai svarstant mokestines priemones, šią iniciatyvą komisaras ragina derinti su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis.
Cukrus
Cukrus / Fotolia nuotr.

„Yra šalių, kurios bendradarbiauja ir įvedė tą mokestį efektyviai, yra šalių, kurios buvo įvedę, po to atšaukę, yra šalių, kurios įvedė tik tam tikriems produktams, bet iš tiesų tendencija yra, kad tokio mokesčio įvedimas vis labiau susilaukia pozityvaus pritarimo, nes nutukimo skaičiai, ypač vaikų, yra dideli“, – BNS sakė V.P.Andriukaitis.

Lietuvoje ekonomistų, politikų nuomonės dėl papildomo cukraus apmokestinimo galimos naudos išsiskiria, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžia, jog tai kol kas esanti tik idėja ir jokių sprendimų nėra – analizuojama kitų šalių patirtis, kalbama su verslu dėl susitarimo, kuriuo jis savanoriškai įsipareigotų tam tikroms produktų kategorijoms mažinti cukraus ir druskos kiekį.

Eurokomisaras teigė, kad papildomas cukraus apmokestinimas būtų sveikintinas, tačiau bendros rinkos sąlygomis turėtų būti labai tiksliai apskaičiuotos pasekmės.

Rizikos dėl bendros rinkos

Eurokomisaras teigė, kad papildomas cukraus apmokestinimas būtų sveikintinas, tačiau bendros rinkos sąlygomis turėtų būti labai tiksliai apskaičiuotos pasekmės.

„Komisija žiūri pozityviai į pastangas reguliuoti rizikos veiksnius, ir cukrų kaip vieną rizikos veiksnių įvedant mokestinius svertus, tačiau turi būti žiūrima, ar tai nesukels kokių nors pasekmių regione. Kadangi produktai įsigyjami kaimyninėse šalyse, aš sveikinčiau Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos bendras pastangas įvesti cukraus apmokestinimą“, – pabrėžė V.P.Andriukaitis.

Jo teigimu, cukraus kiekis maiste išties yra didelis, ir pati industrija jau pradėjo mažinti cukraus kiekį, tačiau per lėtai.

G.Nausėdai trūksta kompleksinio požiūrio

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda sako kritiškai vertinantis bet kokius mokesčius, kurie svarstomi nekompleksiškai, tokiu sako esant ir sveikatos ministro aptarimui pasiūlytą cukraus mokestį.

„Aš nelabai linkęs sveikinti bet kokių mokesčių, kokie bebūtų įvedinėjami, kuomet jie nėra guldomi į kompleksišką mokesčių reformą. Galima pateisinti vienokių ar kitokių mokesčių atsiradimą, jei jie skirti kažkokiam kilniam tikslui, šiuo atveju lyg ir mėginama kovoti su kenksmingu vartojimu, bet iš esmės man nepatinka atskiras, paimtas iš konteksto atskirų mokesčių įvedimas, nes tai nekonstruktyvu, nekompleksiška ir neleidžia susidaryti nuomonės, kuria linkme apskritai Lietuvos mokesčių sistema artės“, – BNS sakė G.Nausėda.

„Jei būtų pagrįsta, kad cukraus mokestis reikalingas bendrame svarstomos mokesčių reformos komplekse, tada dar galima būtų apie jį kalbėti, bet šiuo metu apie kalbama kaip apie dar vieną papildomą vartotojams uždedamą mokestį, ir vien dėl šios priežasties man neatrodo nei labai pagrįsta, nei labai veiksminga, nei labai sveikintina“, – pabrėžė ekonomistas.

Surinktos pajamos – sportui?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako sunkiai surandantis argumentų prieš vadinamąjį cukraus mokestį, ypač, jei iš jo surinktos lėšos būtų skiriamos sporto infrastruktūrai plėsti ar kompensuoti mokesčių lengvatoms sveikiems produktams, skatinant jų vartojimą.

„Pagrindinis tokio mokesčio tikslas – surinkti daugiau lėšų į biudžetą, iš jų galbūt pasiūlyti kitų mokesčių lengvatas: daržovėms, vaisiams, kitiems sveikiems produktams. Galima tai padaryti tiksliniu mokesčiu ir nukreipti lėšas į sporto infrastruktūrą, nes Lietuva turi išskirtinę problemą – labai didelė dalis visuomenės visai nesportuoja, palyginti su skandinavų šalimis, skiriasi net ne procentais, o kartais, kokia dalis užsiima sportine veikla ir tai prisideda prie sveikatos problemų ir ankstyvo mirtingumo“, – BNS sakė N.Mačiulis.

Kilogramą cukraus papildomai apmokestinus vienu euru, per metus būtų galima surinkti šimtą milijonų eurų.

Jo preliminariais skaičiavimais, kilogramą cukraus papildomai apmokestinus vienu euru, per metus būtų galima surinkti šimtą milijonų eurų. „Labai lengva iliustruoti, kad tokio dydžio akcizas reiškia, jog mes per metus galime pastatyti penkis didelius baseinus arba taikyti lengvatinį PVM tarifą visoms daržovėms, vaisiams, kruopoms, riešutams, manau, kad tai didelė suma ir iš to galime gauti didelę naudą. Sunku rasti argumentų, kodėl tai blogas mokestis“, – kalbėjo ekonomistas.

Abejonės dėl konkurencijos

Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad cukraus mokestis laukiamo poveikio neturėtų, o tuo atveju, jei papildomai apmokestinti būtų tik gaivieji gėrimai, kiltų abejonių dėl sąžiningos konkurencijos.

„Vargu, ar tai duotų pasekmes. Tarkime, pabrangs gėrimo buteliukas dešimt centų, čia kaip alkoholikui, jei nėra švietimo, vargu, ar išgelbėsi su dešimt centrų pabrangimu. Efekto neduos, o dalinis vieno produkto parinkimas kelia visokių abejonių dėl sąžiningos konkurencijos, nes teoriškai galima įžvelgti mineralinio vandens gamintojų interesą, kad konkuruojantis produktas dingtų“, – BNS sakė E.Gentvilas.

„Valstiečių“ deleguotas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad mokestis būtų naudingas, tik jo įvedimą reikia derinti su kaimynėmis Lenkija ir Latvija.

„Aš manau, kad mokestis duotų naudos, tačiau priklauso nuo to, kaip būtų administruojamas, kaip būtų surenkamos pajamos, kaip žmonės būtų šviečiami, informuojami. Kitas veiksnys, ką darytų aplinkinės šalys, nes tikėtina, jei tas mokestis būtų apčiuopiamas, prekyba persikeltų ten, todėl reikėtų koordinavimo su aplinkinėmis šalimis, galbūt ir ES mastu“, – BNS sakė S.Jakeliūnas.

„Suderinus visus veiksnius, apie tokį mokestį galima būtų svarstyti, nes jis skatintų žmones vartoti sveikesnius produktus, o sukauptos lėšos galėtų amortizuoti sveikatos nuostolius, kuriuos sukelia perteklinis cukraus vartojimas“, – reziumavo komiteto pirmininkas.

Viešoje erdvėje kilus diskusijoms dėl vadinamojo cukraus mokesčio sveikatos apsaugos ministras A.Veryga socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jokių sprendimų dėl šio mokesčio įvedimo nėra.

„Šiuo, kaip ir kitais visuomenei svarbiais klausimais, nebus skubama – tarsimės su ekspertais, verslu, visuomene. Tad labai norėtųsi, kad būtent taip ir būtume suprasti bei nebūtume prašomi „pranešti“ to, ko net nėra“, – į kilusias diskusijas sureagavo A.Veryga.

Cukraus mokestis pasaulyje

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad akcizo mokestis saldintiems gėrimams iki šiol buvo taikomas Latvijoje, Suomijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, taip pat Meksikoje, Kanadoje, kai kuriose JAV valstijose, Australijoje. Tyrimo duomenimis, tokį mokestį taip pat ketinama įvesti Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Portugalijoje, Pietų Afrikos Respublikoje.

Danija cukraus mokestį gaiviesiems gėrimams panaikino, tačiau jis tebetaikomas šokoladui, ledams ir įvairiems kitiems saldumynams. Cukraus mokestis gaiviuosiuose gėrimuose buvo panaikintas 2014 metais, mokesčio kritikai teigė, kad jis neigiamai veikia darbo vietų kūrimą ir vietos ekonomiką, nes pirkėjai, užuot pirkę vietos produkciją, važiuodavo į kaimynines šalis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis