„Valgomi, sugraužęs – nenusinuodysi, bet gi jie kieti – neįkandami“, – šypteli kretingiškė, rankomis gaminusi kiekvieną gėlės žiedelį, juos klijavusi ant kiaušinio, dabinusi valgomais karoliukais ir kitomis puošmenomis.
Faberžė technika siejama su prabangius kiaušinius sukūrusiu juvelyru Peteriu Carlu Fabergé. Jo dirbinių kolekcija buvo sukurta nuo 1885 iki 1917 metų kaip dovana Rusijos carų Aleksandro III ir Nikolajaus II šeimoms bei privatiems kolekcininkams. Kiek turima žinių, buvo sukurtas 71 kiaušinis, iš jų 54 – imperatoriui. Yra išlikę 62 kiaušiniai, kurių dauguma saugomi valstybiniuose muziejuose.
Cukrinės gėlės
Kelių kiaušinių pagrindu tapo cukraus masė, iš kurios gamintos ir gėlės, kitų kiaušinių pagrindu pasirinktas polistirolas. Cukraus masės kiaušiniai sunkūs, be to, jiems išdžiūti reikėjo net poros savaičių, tad polistirolas pasirodė patogesnė medžiaga kūrimui.
„Masė – iš cukraus pudros, želatinos ir vandens, tačiau dažniausiai man dukra nupirkdavo gatavos. Dažniausiai perku, nes taip tiesiog greičiau. Ketinau papuošti 30 kiaušinių, tačiau suspėjau padaryti 20“, – sako moteris, nepamiršdama paminėti, jog lankėsi Klaipėdos rajone, Radailiuose rengtuose konditeriniuose kursuose, kuriuose mokyta, kaip formuoti gėles ir gavusi kursų baigimo sertifikatą.
Iš konditerinės masės moteris formuoja įvairiausias gėles – bijūnus, kalijas, našlaites.
„Man nebuvo tuose kursuose, ką veikti, aš jau viską mokėjau“, – nesikuklina garbaus amžiaus V.Laučienė, pasakodama, jog įvairiausių rankdarbių išmokusi savarankiškai. Kaip gi neišmoksi – senolė puikiausiai naudojasi planšetiniu kompiuteriu ir jame aptinka viską, kas jai smalsu.
Iš konditerinės masės moteris formuoja įvairiausias gėles – bijūnus, kalijas, našlaites. Orchidėjų, amarilių ir kitų gėlių žieduose paskendę ir kretingiškės namai.
76-erių moteris juokauja įsakiusi pirštams klausyti, tad net ir tokiame amžiuje viskas pavyksta kuo puikiausiai.
„Pirštukai klauso. Jei pasakyta – išdrįskit neklausyt. Kumpi, susirietę“, – juokauja kretingiškė.
Ant 20 kiaušinių nugulė dešimtys kruopščiai moters rankomis nulipdytų gėlių – pakalnučių, obelų žiedų, kiek mažiau rožių.
Pagrindinis darbo įrankis – dantų krapštukas. Juo moteris, kur reikia skylutes išbeda, gėles vieną prie kitos priglaudžia. Baimindamasi salmoneliozės, pasakoja žiedų klijavimui pasirinkusi ne kiaušinio baltymą, o tiesiog vandenį.
Tvirtino ant duženų
Pagrindu kiaušiniams pritvirtinti tapo įvairiausi namuose rasti daiktai ar net duženos. Vieni kiaušiniai nutūpė ant vazelių, kiti – ant žvakidžių, taurių, nuskilusių butelių ar puodelių. V.Laučienė juokiasi, jog jos namuose šiukšlių nėra, nes viskas tampa meno kūriniais.
„Kadangi pagrindas cukraus masė, pavilgius vandeniu jie greit prisiklijuoja“, – pasakoja autorė, vienus kiaušinius dabinusi pagal savo sumanymą, kitus – remdamasi pavyzdžiais internete.
Prieš Šv. Velykas kiaušiniai sugrįš atgal pas šeimininkę. Ši neabejoja, jog jie neužsibus.
Išsinešios, man neliks nė vieno, aš negailiu. Jau manęs klausė, ar galiu pagaminti, nori Velykoms padovanoti, bet aš tiesiog neturiu laiko, – sako V.Laučienė.
„Vienus reikia perdirbti, nes man kai kas nepatinka, kiti liks kokie yra. Jie neužsibus. Išsinešios, man neliks nė vieno, aš negailiu. Jau manęs klausė, ar galiu pagaminti, nori Velykoms padovanoti, bet aš tiesiog neturiu laiko“, – kalba užimta senjorė, žiemą savo siuvinėtomis vėliavomis bei herbais stebinusi šalies politikus bei užsienio svečius Lietuvos Respublikos Seime, kur buvo surengta darbų paroda. Laiko jiems skirti pasakoja turinti ir dabar, jos laukia nesiuvinėtos Klaipėdos, Palangos, Vilniaus, Panevėžio vėliavos ir herbai. Tačiau prieš tai moters laiko prašo ir sodas, esantis prie senjorės namo, jame veši gausybė augalų.
„Niekur taip nedaro, kaip aš – smulkios gėlytės, visokių velnių čia rasite. Keitimų keitimai. Viskas man davė daug, tačiau pats maloniausias dalykas išeiti į lauką“, – neslepia V.Laučienė.
Naginga moteris anksčiau dalyvaudavo Kaziuko mugėse, jomarkuose, tačiau dabar tam teigė nebeturinti laiko. Štai praėjusią vasarą skyrusi vėliavų ir herbų siuvinėjimui, nes tai ir esanti jos pagrindinė veikla – visa kita tik prasiblaškymas.
Kasmet ne po vieną rankdarbių parodą Kretingoje, Palangoje ir Klaipėdoje surengianti senjorė planų turi ir kitų metų Šv. Velykoms. Ji jau sumanė, kaip pagamins margutį, kurį bus galima atidaryti, su šaukšteliu skanauti jame esančią pyrago masę ar kitą skanėstą, uždaryti ir pasilikti atminimui.
Išsaugojo prezidentienės dovanas
Vienas V.Laučienės namuose esančių darbų – ypatingas. Ant senos vazelės, išdabintos karoliukais ir anūkės plaukų segių grožybėmis ir kitais niekučiais, pritvirtintos dvi segės, kurios mena pačią prezidento žmoną Oną Stulginskienę, pas kurią tarnaite dirbo kretingiškės mama. Tai šen, tai ten gulėjusias seges moteris nusprendė įamžinti savo meno kūrinyje.
„Po prezidentavimo Stulginskiai turėjo dvarą Jokūbave, mano mama ten dirbo. Kadangi ir Stulginskienė buvo Ona ir mano mama Ona, kasmet gaudavo dovanų. Aš jas išsaugojau, viena juoda, viena balta, su trim gėlelėm, – rodydama savo kūrinį pasakoja moteris, turėjusi ir O.Stulginskienės dovanotų skarelių, kurios, deja, jau sudilo. Moteris išlaikė indelį šventam vandeniui su kryželiu, kažkur namie paklydo paveikslas, kuriame nutapyta jos mama. Ji nutapyta tuo pačiu metu, kai buvo tapomas ir O.Stulginskienės portretas.
Kretingiškė yra išsaugojusi per šešias dešimtis senovinių bižuterinių papuošalų, tiek mamos, tiek savo jaunystės. Juos buvo galima apžiūrėti Kretingos muziejuje surengtoje parodoje. Kolekcijoje – ir šešios dešimtys rožančių, kai kurie jų skaičiuoja šimtmetį.
