Lietuvoje pasikartojo Lenkijos ir Rumunijos istorija. Abi šios šalys nuo pat pradžių kategoriškai neigė tokių kalėjimų egzistavimą jų teritorijoje, tačiau išsamų tyrimą atlikusi Europos Tarybos (ET) sudaryta komisija yra įsitikinusi, kad tiek Lenkijoje, tiek Rumunijoje veikė slapti CŽV kalėjimai, į kuriuos slapčia buvo gabenami Jungtinėms Valstijoms svarbūs kaliniai, sučiupti po rugsėjo 11–osios teroro aktų.
Slaptas JAV ir NATO susitarimas
Pirmą kartą įtarimų, kad Europoje egzistuoja slapti CŽV kalėjimai, kilo 2005 metais, tačiau rasti konkrečių įrodymų buvo nelengva. Juos teko rinkti tiesiog po kruopelytę.
Po 19 mėnesių trukusio tyrimo ET sudaryta komisija, kuriai vadovavo Šveicarijos senatorius, buvęs valstybės prokuroras Dickas Marty, paskelbė: „Tai, kas anksčiau buvo tik įtarimai, dabar jau patvirtinta – daugybė žmonių iš įvairiausių pasaulio vietų buvo pagrobiami ir nugabenami į šalis, kur jie buvo tardomi, ir kuriose, kaip žinome, kankinimas yra įprastas dalykas.“ Raporte rašoma, jog „yra pakankamai įrodymų, kad CŽV priklausantys slapti kalėjimai Europoje egzistavo nuo 2003 iki 2005 metų, ir pirmiausia reikia paminėti Lenkiją ir Rumuniją“.
D.Marty teigia, kad 20 Europos valstybių leido CŽV savo teritorijoje turėti slaptų kalėjimų. Praėjus vos kelioms savaitėms po rugsėjo 11–osios atakų, Jungtinės Valstijos pasirašė susitarimą su NATO, leidžiantį CŽV naudoti keleivinius lėktuvus taip vadinamai ekstraordinarinei programai.
Pirmiausia komisija atkreipė dėmesį į skrydžius virš Jungtinės Karalystės teritorijos 2005 metų rugsėjį. CŽV išnuomoti keleiviniai lėktuvai, dažniausiai tai būdavo „Boeing 737“, kelis šimtus kartų leidosi bei kilo iš civilinių ir karinių oro uostų. Komisija padarė išvadą, kad vadovaudamiesi aukščiau minėtu JAV ir NATO susitarimu, CŽV agentai laisvai skraidė po visą Europą ir gabeno kalinius į slaptus kalėjimus įvairiose šalyse. 2001 metų spalio 4 dieną tuometis NATO generalinis sekretorius lordas George'as Robertsonas sutiko „pridengti skrydžius“ ir pripažino JAV teisę skelbti karą terorizmui. Nors G.Robertsonas kalbėjo tik apie karinius skrydžius, to susitarimo teksto prasmė buvo kiek platesnė. Iš patikimų šaltinių sužinota, kad buvo ir slaptoji susitarimo dalis, kaip tik ir leidusi naudoti keleivinius lėktuvus CŽV kaliniams pervežti.
„Visi NATO nariai ir partneriai pasirašė tą patį susitarimą. Nenoriu sakyti, jog jis neteisėtas, tačiau jis leido, kad CŽV operacijos apimtų visą Europos žemyną. Visi žinojo, kad siekdama sulaikyti, pervežti ir tardyti teroristus CŽV naudoja neteisėtus metodus. Tačiau visi tylėjo ir tokias operacijas, kaip ir atitinkamus susitarimus, laikė paslaptyje“, – sakė D.Marty. NATO šio tvirtinimo nekomentavo.
„Pasirinkti žmonės“
Kalbėdamas per televizijos kanalo „Channel 4“ laidą, D.Marty aiškino, kad nors tie slapti kalėjimai tiesiogiai priklausė CŽV ir tik jai vienai, tų šalių, kuriose jie buvo įrengti, pareigūnai saugojo priėjimus prie tų kalėjimų, nes tai buvo galima dėl „įvairaus lygio Jungtinių Valstijų institucijų bendradarbiavimo su savo partneriais“. CŽV pasitikėjo Europoje „pasirinktais žmonėmis“, kurie vieninteliai žinojo apie jų šalyse esančius kalėjimus. Be to, komisija nustatė, kad CŽV labai stengėsi nuslėpti, kokie tardymo metodai buvo naudojami įtikinėjant sulaikytus asmenis kalbėti ir bendradarbiauti su CŽV agentais.
2006 metų rugsėjį JAV prezidentas George'as W.Bushas viešai pripažino, kad slapti CŽV kalėjimai egzistuoja ir kitose šalyse. „Be teroristų, laikomų Gvantaname, keli įtariami teroristų lyderiai ir per karą pagauti agentai, pagal atskirą programą, kurią vykdė CŽV, buvo laikomi bei apklausiami už JAV ribų.“ Kilus įtarimų, kad tokių kalėjimų buvo ir Europoje, G.W.Bushas patvirtino, jog CŽV turėjo slaptų sulaikymo centrų užsienyje, kur teroristai buvo apklausiami, bet jis neįvardijo nė vienos valstybės. „Taip mūsų priešams būtų suteikta informacijos, kurią jie galėtų panaudoti imdamiesi keršyti mūsų sąjungininkams“, – paaiškino JAV prezidentas.
D.Marty vadovaujamos komisijos parengtame raporte teigiama, kad CŽV partneriai buvo keli Lenkijos ir Rumunijos karinės žvalgybos atstovai, kurie raportuodavo tiesiai Lenkijos prezidentui Aleksandrui Kwasniewskiui ir Rumunijos prezidentui Ionui Iliescu, o vėliau jį pakeitusiam Traianui Basescu bei jų artimiausiems patarėjams saugumo klausimais. Tai reiškė, kad tų šalių saugumo institucijos, įvairūs parlamentinės priežiūros komitetai ir net tų valstybių premjerai galėjo drąsiai teigti nieko nežinantys apie CŽV kalėjimus jų šalyse.
Tačiau tą paneigė A.Kwasniewskis, pareikšdamas, esą „Lenkijoje nebuvo slaptų kalėjimų“. Rumunijos senatorė Norica Nicolai, kuri vadovavo šalyje atliekamam tyrimui, buvo dar griežtesnė. „Visi D.Marty teiginiai neturi jokio pagrindo“, – tvirtino ji.
Įrodymų pakanka
D.Marty vadovaujamos komisijos raporte rašoma: „Turime pakankamai įrodymų, kad aukščiausi valstybių pareigūnai žinojo apie nelegalią CŽV veiklą savo teritorijose... Visas raporte pateiktas išvadas patvirtina daugybė skirtingų šaltinių.“
Kad slaptų CŽV sulaikymo centrų būta Lenkijoje ir Rumunijoje,
komisija įsitikino apklaususi daugiau kaip 30 esančių ir buvusių JAV bei Europos žvalgybininkų. Savo raporte ji nurodė ir lėktuvų skrydžių maršrutus, patvirtinusius, kad lėktuvai leidosi nuošaliose Lenkijos r Rumunijos vietose. Vienas toks lėktuvas 2003 metų kovo 7 dieną iš Kabulo į Lenkijoje esantį Šymanų oro uostą atgabeno rugsėjo 11–osios atakų architektu vadinamą Khalidą Sheikhą Mohammedą. Ši operacija buvo labai rūpestingai parengta, maskuojama kitų lėktuvų skrydžiais.
CŽV teroru įtariamus asmenis Lenkijoje laikė iki 2005 metų pabaigos. Manoma, kad iš ten jie buvo išgabenti tik po to, kai 2005 metų lapkritį JAV dienraštis „The Washington Post“ parašė apie slaptas teroristų laikymo vietas Rytų Europoje, o JAV įsikūrusi tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ paskelbė informaciją apie tokius kalėjimus Lenkijoje ir Rumunijoje. Gruodžio mėnesį JAV televizijos kanalas „ABC News“ (tas pats, kuris informavo ir apie CŽV lėktuvų skrydžius į Lietuvą), remdamasis neįvardytais CŽV šaltiniais pranešė, kad teroristai iš minėtų slaptų sulaikymo vietų perkelti į Maroką.
Lenkijoje svarbiausias CŽV kalėjimas buvo įrengtas komunizmo laikais buvusioje uždaroje teritorijoje Stare Kiejkuty, kuri yra netoli Šymanų oro uosto šiaurės rytų Lenkijoje. Šis kalėjimas skirtas vadinamiesiems „aukščiausio rango“ teroristams, tarp kurių buvo ir Kh.Sh. Mohammedas. Šioje bazėje tardant buvo naudojami ir vadinamieji „sustiprinti metodai“, tokie kaip neleidimas miegoti ir skandinimo imitavimas, o tai laikoma kankinimu.
Lenkai atnaujino tyrimą
Tačiau tiek Lenkija, tiek Rumunija tebeneigia, kad jų šalyse veikė slapti kalėjimai. Vis dėlto praėjusį mėnesį Varšuva pradėjo naują tyrimą, nes keli neįvardyti žvalgybos karininkai patvirtino, jog Lenkijoje CŽV kalėjimas buvo. Vienas jų sakė, kad 2002–2005 metų laikotarpiu CŽV laikė įtariamus teroristus karinėje žvalgybininkų rengimo bazėje Stare Kiejkuty ir kad tik CŽV turėjo priėjimą prie šios slaptos zonos, buvusios toli nuo didelių miestų ir arti buvusio karinio oro uosto. Lenkijos dienraštis „Dziennik“ parašė, kad apie tai žinojo premjeras Leszekas Milleris ir prezidentas A.Kwasniewskis, tačiau abu šie politikai visada neigė tokio kalėjimo būvimą. Be to, niekas negali patvirtinti, kad kaliniai Lenkijoje buvo kankinami, nes lenkai nežino, kas vyko amerikiečių kontroliuojamoje teritorijoje.
Dabartinė Lenkijos vyriausybė taip pat teigia nieko nežinanti apie tokį kalėjimą, tačiau ji sankcionavo naują tyrimą. Premjeras Donaldas Tuskas pavedė jį atlikti šalies generaliniam prokurorui. Kadangi prokuratūra nėra linkusi apie tai kalbėti, Lenkijos žiniasklaidoje netrūksta spekuliacijų šia tema. Savaitraštis „Wprost“ parašė, kad dar Jaroslawo Kaczsynskio vadovaujama dešiniųjų vyriausybė pasirūpino, kad visi dokumentai taptų neprieinami. „Gazeta Wyborcza“ mano, kad vėl pradėtas tyrimas bus veiksmingas tik tuomet, jeigu jį griežtai prižiūrės parlamentas, o ne prezidentūra ir premjeras. Lietuvoje tyrimą atlieka parlamentarai. Kokie bus jo rezultatai, sužinosime gruodžio 22 dieną.
