„Jeigu tu pagauni vienaip ar kitaip korumpuotą arba su kontrabanda susijusį asmenį, jeigu šiek tiek dar galingesnį ar turtingesnį, visada sulaukdavome gynybinės pozicijos, kad galimai jo atžvilgiu vykdoma neteisėta veikla – sekimas, persekiojimas ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė parlamentaras.
Pasak jo, visi imuniteto pareigūnams siunčiami duomenys apie galbūt neteisėtus kolegų veiksmus virsdavo tarnybiniais patikrinimais.
D.Gaižausko atžvilgiu vidinis tyrimas pradėtas, nes Policijos departamentas ir prokuratūra 2015 metų rudenį – 2016 metų pavasarį gaudavo skundų dėl jo veiklos, nurodė LRT.
„Jis ir privalėjo būti pradėtas, nes tokia tvarka yra nustatyta, kad jeigu gaunama informacija vienokia ar kitokia apie galimai neteisėtus veiksmus, ji turi būti patikrinta“, – kalbėjo parlamentaras, vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Jis tvirtino, kad iš policijos išėjo dėl Imuniteto valdybos reorganizacijos, nesutarimų dėl Marijampolėje pradėtų vidinių tyrimų ir sprendimo dalyvauti Seimo rinkimuose.
„Padalinys, kuriam aš vadovavau, visada buvo principingas, drąsus ir nenusileidau nė vienam kažkokiam spaudimui ar panašiam procesui, kuris galėtų sustabdyti mūsų drąsą ir ryžtą gaudyti korumpuotus pareigūnus ar nusikaltėlius“, – tvirtino buvęs policijos pareigūnas.
LRT duomenimis, 2016 metų gegužės 27 dieną Vilniuje įsikūrusio Policijos departamento Imuniteto valdybos vadovas Elanas Jablonskas Marijampolėje informavo D.Gaižauską apie sprendimą pradėti jo veiklos tarnybinį patikrinimą.
Birželio 1 dieną pareigūnas pasitraukė iš tarnybos policijoje, tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, o po dienos D.Gaižauskas tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu.
