Pasak D.Gaižausko, trečiadienį Seimo NSGK posėdyje turėtų būti galutinai apsispręsta dėl nutarimo projekto „Dėl Seimo pavedimo komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui“.
„Komiteto posėdžio metu svarstysime jį, gal dar bus koks pasiūlymas ar pataisymas. Tada galutinai apsisprendę mes registruojame šį nutarimą. Jeigu viskas pavyks, aš jį ketvirtadienį pateiksiu Seimui“, – aiškino jis.
Galutinai apsisprendę mes registruojame šį nutarimą. Jeigu viskas pavyks, aš jį ketvirtadienį pateiksiu Seimui.
Parlamento NSGK yra sulaukęs Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnės pavaduotojos V.Kravčionok rašto.
Jame prašoma nuo inicijuojamo parlamentinio tyrimo nušalinti Seimo NSKG dirbančius Lauryną Kasčiūną, Vytautą Baką ir Virgilijų Alekną. Aiškinama, kad, pagal viešai žinomą informaciją, jie žinojo ir nuslėpė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją dėl I.Rozovos.
D.Gaižausko nuomone, nusišalinti turėtų ir konservatorius Gabrielius Landsbergis.
L.Kasčiūnas aiškina, kad tai – politinis spaudimas. Jis nusišalinti neketina.
Nori tirti kelis epizodus
D.Gaižauskas sakė, kad inicijuojamo parlamentinio tyrimo metu norima tirti tris dalykus. Pirmiausia norima aiškintis dėl I.Rozovos ir jos ryšių su Rusijos diplomatais.
Anot jo, 2018 metais Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui VSD pateiktoje informacijoje nurodytos tam tikros aplinkybės, Seimo NSGK sukėlusios įtarimų ir klausimų, ar nebuvo padaryta žala valstybei, ar tai nekėlė grėsmių nacionaliniam saugumui.
Taip pat bus vertinama, ar informacijos, kurią Seimo NSGK jau pateikė ir dar pateiks specialiosios tarnybos, pakaks pradėti apkaltos I.Rozovai procesą.
Antra tyrimo dalis, D.Gaižausko teigimu, bus susijusi su informacija, kuri buvo pateikta tam tikriems politikams.
Seimo NSGK vadovas pabrėžė, kad bus aiškinamasi, kodėl nesuveikė prevencinė sistema, kodėl niekas nieko nedarė dėl galimai nacionaliniam saugumui kylančių rizikų, apie kurias nuolat informavo VSD.
Tarp politikų, kurių elgesį norima vertinti, – V.Pranckietis, buvęs parlamento NSGK vadovas V.Bakas.
Užkliuvo ir komiteto kolegos
Pasak D.Gaižausko, parlamentinio tyrimo metu taip pat norima aiškintis, ar nebuvo manipuliuojama įslaptinta informacija siekiant asmeninės politinės naudos ir ar dėl to nekyla grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Klausimas kilo dėl to, kad pusantrų metų apie šitas grėsmes žino šie politikai, kas susiję su NSGK, – V.Bakas, V.Alekna ir L.Kasčiūnas, nes jie sužinojo iš karto. Nes tie dokumentai, kuriuos vėliau, kai paprašo neeilinio posėdžio, aš užsiprašau, galvoju, gal dar kažkas yra, nors nežinau, kad tai yra. Ir man atneša tuos atrinktus dokumentus, ir aš pamatau parašus ant tų pažymų, aš suprantu, kad su tais dokumentais susipažinęs V.Bakas ir L.Kasčiūnas bei su vienu – V.Alekna.
Bet kiti aštuoni, kitur – devyni komiteto nariai niekas apie juos nežino. Dar viena mums kyla abejonė, kad, pavyzdžiui, G.Landsbergis, tik atėjęs į komitetą liepos pabaigoje, jau rugpjūčio 2 dieną jis jau padeda parašus ant visų pažymų susipažinęs su jomis. Ir būtent tik su šitomis. Nors vėl kiti komiteto nariai niekas nežino“, – aiškino Seimo NSGK pirmininkas.
Klausimas kilo dėl to, kad pusantrų metų apie šitas grėsmes žino šie politikai, kas susiję su NSGK, – V.Bakas, V.Alekna ir L.Kasčiūnas, nes jie sužino iš karto.
Yra variantų
D.Gaižauskas žadėjo prašyti, kad minėti Seimo NSGK nariai nusišalintų nuo parlamentinio tyrimo. „Nes vis tiek juos reikės apklausinėti ir jų veiklą vertinti“, – komentavo jis.
Dėl galimo kai kurių Seimo NSGK narių nušalinimo nuo parlamentinio tyrimo, kaip sakė D.Gaižauskas, yra variantų, kurie aptarti su teisininkais.
„Tikrai juos padarysime pakankamai objektyviai ir pagal įstatymo raidę. Pažiūrėsime, kaip čia išeis“, – kalbėjo parlamentaras.
Gali siūlyti ir D.Gaižausko nušalinimą
Seimo NSGK vicepirmininkas L.Kasčiūnas patikino jokiu būdu nenusišalinsiantis nuo tyrimo.
„Aš jau ponui D.Gaižauskui atsakiau. Galbūt šį kartą pasakysiu poniai V.Kravčionok per jus. Manau, kad tai yra akivaizdus bandymas užtildyti tuos parlamentarus, kurie iškėlė klausimus. Jeigu ne mūsų kreipimasis į Seimo pirmininką, šiandien jokio vaizdo neturėtumėme ir jokio tyrimo nebūtų buvę“, – įsitikinęs jis.
L.Kasčiūno nuomone, natūralu, kad Seimo NSGK pirmininkui nepatogūs žmonės, kurie kels klausimus ir suks tyrimą esmės link.
„O esmė yra Rusijos įtakos Lietuvoje tyrimas. Ne kažkokių politinių sąskaitų suvedinėjimas, ne bandymas „medžioti galvas“, ką gali bandyti daryti mūsų valdantieji, bet Rusijos įtakos tyrimas, kaip kažkada buvo atliktas Rusijos įtakos tyrimas JAV“, – dėstė Seimo NSGK vicepirmininkas.
Esmė yra Rusijos įtakos Lietuvoje tyrimas. Ne kažkokių politinių sąskaitų suvedinėjimas, ne bandymas „medžioti galvas“, ką gali bandyti daryti mūsų valdantieji, bet Rusijos įtakos tyrimas.
L.Kasčiūnas pabrėžė, kad vienoje išviešintoje VSD pažymoje rašoma, kad Rusijos atstovai dalyvavo formuojant politinį junginį tarp Rusų Aljanso, kuriam atstovauja I.Rozova, ir LLRA.
„Tai yra labai svarbus momentas, kuriam mes teiksime didžiulį dėmesį tyrimo metu. Ten bus esminiai klausimai iš mūsų pusės. Natūralu, kad LLRA turbūt žinodama, kas už to sakinio slypi, atakuoja tuos Seimo narius, kurie šiuos klausimus kelia. Visa tai aš vertinu kaip politinio spaudimo priemonę. Tam ir esame politikai, kad jam nepasiduotumėme“, – sakė jis.
Kartu L.Kasčiūnas sakė, kad gali būti svarstomas ir D.Gaižausko nusišalinimo klausimas.
„Tai yra tas žmogus, kuris galėjo skaityti tą pažymą, kaip ir visi NSGK nariai. Vizavimas gi nebuvo atskiriems NSGK nariams, buvo visam komitetui. Jeigu paaiškės, kad komiteto nariai buvo informuoti apie tą pažymą dar prieš pusantrų metų ir jie jos neskaitė, tai reiškia, nevykdė savo pareigų. Tai man kelia klausimą, ar tokie žmonės gali dirbti komitete, imtis tokių tyrimų ir iš principo kokia jiems tenka atsakomybė visame šitame kontekste“, – pabrėžė Seimo NSGK vicepirmininkas.
Pradėjo domėtis veikla ortodoksų asamblėjoje
Tai, kad VSD turi informacijos apie I.Rozovos bendradarbiavimą su Rusijos diplomatais, su kuria buvo susipažinęs Seimo pirmininkas bei kai kurie parlamento NSGK nariai, paaiškėjo pradėjus domėtis parlamentarės dalyvavimu Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje.
Parlamento NSGK yra nusprendęs kreiptis į Seimą ir prašyti suteikti jam laikinosios tyrimo komisijos statusą, kuris leistų aiškintis, ar I.Rozova nesulaužė priesaikos, elgėsi sąžiningai ir nepažeidė Konstitucijos.
Anketoje, kurią pildė siekdama gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, ji esą nuslėpė apie bendravimą su Rusijos diplomatais.
Taip pat norima įvertinti kelių kitų parlamentarų, tarp jų – ir V.Pranckiečio elgesį.
Kai kas aiškina, kad Seimo pirmininkas nuslėpė informaciją apie VSD raštą.
Pavyzdžiui, Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė sakė, kad parlamento valdyba būtų priėmusi kitokį sprendimą dėl didelio atgarsio sulaukusios I.Rozovos komandiruotės į Sakartvelą, jei būtų turėjusi žvalgybos V.Pranckiečiui pateiktą informaciją apie parlamentarę.
VSD pažymos turinys
Kilus ažiotažui, buvo paviešinta, kokią informaciją VSD apie parlamentarę I.Rozovą pateikė parlamento pirmininkui V.Pranckiečiui.
„VSD yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“, – rašoma BNS turimame dokumente, apie kurį plačiau skaitykite čia.
I.Rozova situacijos plačiau nekomentavo. Klausiama, ar nebuvo klaida susitikinėti su rusų diplomatais, apie ką su jais bendravo, ji šia tema neišsiplėtė.
„Kaip suprasti klaida? Klaida buvo, kad aš neparašiau tame prašyme. Tiesiog nesupratau, ką ten reikia pažymėti“, – tvirtino parlamentarė.
Kaip suprasti klaida? Klaida buvo, kad aš neparašiau tame prašyme. Tiesiog nesupratau, ką ten reikia pažymėti.
Pradžioje ji komentarų šia tema duoti nenorėjo: „Dėl to, kad komisija dar nepradėjo darbo, neaišku, kaip viskas vyks. Nes įtariamųjų ratas toks didelis pasidarė. Todėl dabar aš tiesiog pasimetusi nuo to, kas vyksta“.
