Politikas teigė tokį sprendimą dėl buvusio komiteto pirmininko Vytauto Bako, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno ir liberalo Virgilijaus Aleknos priėmęs dėl to, kad jų veikla irgi bus nagrinėjama tyrimo metu.
„Bus prašoma ir nušalinimo, tiek paties L.Kasčiūno, tiek V.Bako, tiek V.Aleknos“, – BNS sakė D.Gaižauskas.
Pasak jo, per parlamentinį tyrimą bus aiškinamasi, kodėl prieš pusantrų metų su informacija apie I.Rozovą susipažinę minėti NSGK nariai nesiėmė veiksmų.
„Reikėjo tada daryti komitete neeilinį ar eilinį posėdį (...) kreiptis ir priimti sprendimus skubiai“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Tyrimo metu taip pat bus nagrinėjama, ar į situaciją teigiamai reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, 2018 metų pradžioje gavęs žvalgybos raštą su duomenimis apie I.Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais, pridūrė politikas.
Konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas pirmadienį kreipėsi į D.Gaižauską, prašydami į tyrimą įtraukti klausimus dėl neteisėtos Rusijos įtakos Lietuvos politinei sistemai, jos poveikio Lietuvos vidaus politikai bei rinkimų kampanijoms, I.Rozovos ryšių bei veiksmų galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.
Pasak D.Gaižausko, dėl šių klausimų jau apsispręsta praėjusią savaitę, kai priimtas principinis sprendimas inicijuoti tyrimą.
„Jie atkartoja komitete priimtą sprendimą, tik nežinau, kodėl jie taip daro“, – tvirtino Seimo NSGK vadovas.
„Nesupratau šito jų veiksmo“, – pareiškė jis.
Sprendimas pradėti parlamentinį tyrimą turėtų būti priimtas prasidėjus Seimo rudens sesijai rugsėjį.
Duomenys apie I.Rozovos ryšius viešai paaiškėjo Seimo NSGK pradėjus aiškintis politikės dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele šių metų birželį aplinkybes.
Žvalgybos duomenimis, I.Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Komitetas susipažino su pernai sausį Lietuvos žvalgybos Seimo pirmininkui pateiktu raštu apie I.Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. Tame rašte rekomenduojama nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Valstybės saugumo departamento dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui.
Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Žvalgybos duomenimis, I.Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Rusų aljanso narė I.Rozova šiuo metu dirba Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje Seime. Ji per 2016 metų rinkimus išrinkta į Seimą pagal šios partijos sąrašą.