D.Gaižauskas tyrimo dėl I.Rozovos ryšių pabaigą nori nukelti pavasariui

Tyrimą dėl I.Rozovos ryšių NSGK pradėjo rugsėjo pabaigoje. Iki šiol įvyko vos keli posėdžiai – gauta informacija iš Valstybės saugumo departamento (VSD).

Praėjusią savaitę planuota apklausti pačią I.Rozovą ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį, tačiau nė vienas jų komiteto posėdyje nepasirodė.

Man, aš pasakysiu atvirai, kuo greičiau tai baigsis – tuo geriau, nes per ilgai viskas tęsiasi.

D.Gaižausko teigimu, I.Rozova pranešė susirgusi, o V.Tomaševskis turįs darbų Europos Parlamente. Abu politikai esą pasiūlė apklausas atidėti.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Irina Rozova ir Valdemaras Tomaševskis

I.Rozova 15min patikino, kad tikrai nesiekia tyrimo vilkinti. Esą jai kaip tik geriau, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Tačiau sekmadienį ji pasakojo pasijutusi blogai ir jau pirmadienį įspėjusi D.Gaižauską, kad savaitei gavo nedarbingumo pažymėjimą.

„Na, ką jūs. Man, aš pasakysiu atvirai, kuo greičiau tai baigsis – tuo geriau, nes per ilgai viskas tęsiasi“, – 15min paklausta, ar liga nėra išsisukinėjimas nuo apklausos, sakė I.Rozova.

Su V.Tomaševskiu susisiekti nepavyko. D.Gaižauskas nurodė, kad europarlamentaras negalėsiantis atvykti komitetą informavo raštu.

NSGK pirmininkas sako, kad abu politikai – I.Rozova ir V.Tomaševskis – bus apklausti jau šią savaitę.

Panašu, kad vis dėlto reikės man prašyti pratęsimo ir, žinokit, kelsis į pavasario sesiją pabaigą. Tikrai neforsuosiu. Tikrai.

„Jeigu viskas pavyks, – pridūrė jis ir tęsė mintį. – Kita vertus, tikrai nebus jokio presingo, forsavimo ir taip toliau. Bandysim paprasčiausiai taip, kaip mums atrodo teisinga, išsamiai ir kad gautume maksimalų rezultatą arba tokį, arba kitokį“.

D.Gaižauskas tikina, kad tyrimas tikrai nebus baigtas laiku ir ruošiasi prašyti Seimo jį pratęsti net iki pavasario sesijos.

„Panašu, kad vis dėlto reikės man prašyti pratęsimo ir, žinokit, kelsis į pavasario sesiją pabaigą. Tikrai neforsuosiu. Tikrai. Biudžetas yra prioritetas, yra ir tų kitų įstatymų, kurių dabar reikia priėmimą daryti, todėl tikrai nepresinguosiu“, – aiškino jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Gaižauskas

Klausiamas, ar tuomet nebus opozicijos apkaltintas tyrimo vilkinimu, nes LLRA-KŠS yra „valstiečių“ koalicijos partneriai, kurių balsų būtinai reiks biudžetui priimti, D.Gaižauskas tvirtino, kad taip nebus: „Jie netgi patys sutinka, kad būtų atidėta. Matome, kad yra didelė apimtis, nes tiek, kiek gauname informacijos iš VSD, ko gero nė vienas nesitikėjo, kad galima gauti. Žinokit, yra kas veikti – perskaityti, susidėlioti. Aš už kokybę, o ne už greitį – kam čia skubėti?“.

Būtų buvę sąžininga tyrimą užbaigti iki biudžeto svarstymo pabaigos, kad Lietuvos nacionalinis saugumas netaptų politinių mainų dėl balsų Seime objektu.

Tačiau D.Gaižauskas, regis, klysta. Opozicija jau įtaria politinius mainus.

„Būtų buvę sąžininga tyrimą užbaigti iki biudžeto svarstymo pabaigos, kad Lietuvos nacionalinis saugumas netaptų politinių mainų dėl balsų Seime objektu. Sustabdyti valdančiųjų sprendimus neturime galimybės, nes neturime komitete pakankamai balsų, bet argumentus tikrai išsakysime“, – 15min D.Gaižausko planą tyrimo pabaigą nukelti į kitus metus komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, NSGK narys Gabrielius Landsbergis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

D.Gaižausko teigimu, komitetas nagrinėja VSD surinktus duomenis apie I.Rozovos kontaktus su Rusijos diplomatais nuo 2008 metų iki šių dienų. Jam keista, kad anksčiau šie klausimai nekilo nei Seime, nei Vyriausybėje.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I.Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I.Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.