D.Grybauskaitė nenorėjo vertinti Seime išsakytos G.Nausėdos kalbos, tačiau pažymėjo, kad šie metai buvo sudėtingi visiems, įskaitant ir prezidentą.
„Ir pandemija, ir užsienio politikos iššūkiai ir atsiradusios įtampos tiek šalies viduje, tiek prie mūsų sienų bent jau dviem agresyviomis kaimynėmis“, – žurnalistams komentavo ji.
Paklausta, kaip siūlytų spręsti premjerės ir prezidento ginčą dėl to, kas turėtų vykti į EVT, D.Grybauskaitė teigė, jog šiuo klausimu argumentai yra prezidento pusėje, tačiau sprendimas esą turėtų būti bendras.
Konstituciniai argumentai dėl dalyvavimo yra prezidento pusėje.
„Mano nuomone, nepriklausomai nuo asmenybių, patinka ar nepatinka, konstituciniai argumentai dėl dalyvavimo yra prezidento pusėje. O politiniai argumentai reikalauja konstruktyvaus dialogo ir bendro sprendimo“, – dėstė ji.
„O viešoje erdvėje matome atvirai demonstruojamą nepakantumą iš abiejų pusių ir tai jau tikrai kenkia valstybės reputacijai“, – pridūrė D.Grybauskaitė.
Kalboje išryškino problemas
Šalies vadovo metinį pranešimą kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus teigė vertinantis teigiamai. Pasak jo, G.Nausėda apžvelgė platų temų lauką, atkreipė dėmesį į visas svarbiausias šalies problemas.
„Man atrodo, kad prezidentas apėmė labai platų ruožą, savo pranešime palietė visas aktualiausias problemas, kurios šiuo metu rūpi mums visiems.
Man atrodo, <...> be pagrindinių užsienio politikos klausimų, vidaus reikalai jo pranešime išryškėjo. Išryškėjo visos esančios mūsų valstybėje problemos, kurios jaudina visą mūsų tautą. Svarbus jo tikėjimas ar noras matyti, kad tų klaidų kitais metais metiniame pranešime nebereiks kartoti“, – žurnalistams Seime komentavo V.Adamkus.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V.Landsbergio nuomone, prezidento metinis pranešimas Seime buvo labai turiningas, keliantis daug klausimų.
Kad susirinktų įtakingiausi politikai ir ieškotų bendrų nuostatų, to šiek tiek trūksta.
„Dėl klausimų debatų šiek tiek nėra, arba jie tokie žurnalistiniai. O kad susirinktų įtakingiausi politikai ir ieškoti bendrų nuostatų, to šiek tiek trūksta. Apie tai ir prezidentas kalbėjo“, – dėstė jis.
Kabinėtis, ko G.Nausėdos kalboje galbūt trūksta, V.Landsbergis nenorėjo, nors pridūrė, kad bendrai Lietuvoje jam kai ko trūksta.
„[Trūksta] ramaus siekio susitarti. Per daug pykčio ir psichozės. Ir tą ne vien aš matau, daug kas mato. Šiek tiek apie tai ir prezidentas pakalbėjo.
Norint kalbėti konkrečiau, reiktų susirinkti siauresniame ratelyje ir kalbėti konkrečiau. Nežinau, kas galėtų inicijuoti tokius įtakingiausių valstybės žmonių pokalbius apie Lietuvos problemas. Tikras, vidines, dvasines problemas“, – dėstė V.Landsbergis.
Daugiau apie G.Nausėdos Seime skaitytą metinį pranešimą – čia.
