„NATO yra sąjunga, kuri rėmėsi vertybėmis ir vienybe. Jeigu tos vienybės nebus, sąjungai iš tiesų gresia tapti neveiksminga arba visai nereikalinga“, – žurnalistams Varšuvoje sakė šalies vadovė.
Ji ketvirtadienį susitiko su aštuonių kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovais aptarti pasirengimo liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Jis vyks tvyrant įtampai transatlantiniuose santykiuose. Daugiausia ginčų tarp Europos Sąjungos ir JAV šiuo metu kyla dėl Vašingtono įvestų muitų iš Europos šalių importuojamiems metalams ir amerikiečių sprendimo pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad vienybei iššūkį kelia ne tik problemos transatlantiniuose santykiuose, bet ir teritoriniai nesutarimai tarp Turkijos ir Graikijos.
„Turime būti atviri ir kalbėti apie tai, kad turime ne tik išorinius iššūkius, bet taip pat ir vidinius“, – kalbėjo prezidentė.
Nesutarimai tarp JAV ir Europos temdė šią savaitę Briuselyje vykusį NATO gynybos ministrų susitikimą.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė norintis neleisti, kad Europos šalių ir JAV ginčas pasiektų Aljanso koridorius.
Deklaracijoje – prašymai dėl gynybos garantijų
Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderiai penktadienį Varšuvoje priėmė deklaraciją, kur paragino NATO užtikrinti „nuoseklų ir integruotą požiūrį į Rytų flango gynybą, paremtą efektyvia ir į regioną sutelkta NATO vadovavimo struktūra, sustiprinta laikysena jūroje, stipria oro gynyba ir gyva pastiprinimo strategija“.
Vadinamasis „Bukarešto devintukas“ pareiškė susirūpinimą Rusijos veiksmais, kurie „kelia grėsmę ilgalaikei laisvos ir taikios Europos vizijai, iš pamatų meta iššūkį Aljansui ir daro žalą transatlantiniam saugumui“.
Nerimas rytinės NATO šalyse dėl Maskvos veiksmų ypač išaugo 2014 metais, kai Rusija aneksavo pusiasalį.
Pernai kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje buvo dislokuoti tarptautiniai NATO batalionai, tačiau Vidurio ir Rytų Europos valstybės sako, kad to negana.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po susitikimo Varšuvoje žurnalistams sakė, kad šalių lyderiai aptarė galimybes sustiprinti šiuos batalionus oro ir jūrų gynybos vienetais.
Lietuva prašo sąjungininkų sustiprinti šalyje neišvystytus oro gynybos pajėgumus, tačiau dėl visuotinio šios technikos trūkumo ir galimo įtampos su Rusija išaugimo mažai tikėtina, kad tokia technika galėtų būti dislokuota artimiausiu metu.
Vilnius taip pat siekia, kad reformuojant Aljanso vadavietes Rytų Europoje atsirastų sausumos pajėgų štabas.
Prezidentė teigė, kad Lietuva pritaria Lenkijos siekiui dislokuoti šioje šalyje JAV tankų diviziją.
„Kuo daugiau Jungtinių Valstijų karių yra arčiau mūsų sienos arba kažkur mūsų regione, tai yra gerai, nes tai reiškia, kad reikalui esant mus greičiau pasieks pagalba“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, Aljanso pajėgos turi slinktis į Rytus, nes infrastruktūra Europoje nėra pakankamai išvystyta tam, kad reikalui esant pagalba Lietuvą ar kitas šalis pasiektų laiku.
NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis.
BNS žurnalisto kelionę į Varšuvą apmokėjo Prezidentūra. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
