Už 10 kilometrų nuo Helsinkio esantis suomių architekto Alvaro Aalto (Alto) vardu pavadintas universitetas įkurtas 2010-aisiais sujungus tris daugiau nei šimtmetį veikiančias šalies aukštąsias mokyklas: Helsinkio technologijų universitetą, Helsinkio ekonomikos mokyklą ir Helsinkio Meno ir dizaino universitetą.
Atskirai šios aukštosios mokyklos nebuvo itin aukštai vertinamos, tačiau jas sujungus, pasauliniame „QS World University Rankings“ reitinge Aalto universitetas užima 133-iąją vietą ir kasmet po truputėlį kyla aukštyn.
„Naujai susiformavusiai valdžiai tikrai bus ką veikti. Labai rekomenduosiu atvažiuoti čia pasižiūrėti, pabendrauti ir pasisemti tos patirties ir naujovių, kurias būtų galima įdiegti ir Lietuvoje, – žurnalistams trečiadienį sakė Aalto universitete besilankanti prezidentė. – Naujos politinės jėgos, tos, kurios bent jau dabar laimi pirmajame ture, savo švietimo programoje jau numato, kad švietimo sistemos, ypač aukštojo mokslo reforma, yra būtina ir tik žiūrėsime, kaip konkrečiai tai įgyvendinti.“
Po sujungimo šiame universitete gerokai sustiprėjo mokslo kokybė: mokslo finansavimas išaugo beveik dvigubai, doktorantų skaičius – 39 proc., universitetas užima 17 vietą pasaulyje architektūros ir dizaino srityje.
Prezidentė pabrėžė, kad Suomijoje po 2009-aisiais pradėtos aukštojo mokslo reformos iš 21 universiteto liko 15, tuo metu beveik dukart gyventojų skaičiumi mažesnėje Lietuvoje yra 45 aukštosios mokyklos.
„Realiai, jei optimizuotumėme tinklą, juk nenaikiname, o tik sujungti siūlome, optimizuoti veiklą, – manau, kad visiems būtų naudinga. Aišku, visada baisu pirmieji žingsniai, čia taip pat ne viskas buvo taip lengva, ir pasipriešinimas buvo. Bet (tai reikia daryti), jei norime, kad visiems užtektų pinigų, kad universitetai būtų efektyvūs, konkurencingi, nes dabar tik vienas pateko į pasaulinį 500-tuką. Apie ką galima kalbėti?“ – sakė D.Grybauskaitė.
Pasipriešinimo nebuvo
Universiteto rektorė Tuula Teeri pabrėžė, kad nors reformą inicijavo Vyriausybė, sprendimai dėl jungimosi nebuvo prievartiniai, juos priėmė universitetų tarybos.
„Nebuvo jokio formalaus, matomo protesto. Aišku, buvo žmonių, kurie stebėjo, kas vyksta, kaip viskas bus valdoma. Bet didelių demonstracijų nebuvo, ir manau, kad priežastis, kodėl mums pavyko išvengti tokios reakcijos, buvo tai, kad tam labai gerai pasiruošta“, – žurnalistams kalbėjo T.Teeri.
Ji teigė, kad jungiantis sulaukta didžiulės valstybės paramos – penkerius metus programoms, personalui stiprinti skirta apie 90 mln. eurų kasmet, taip pat dalis lėšų skirta per programas, kuriomis pavyko pritraukti ir verslo investicijų.
Rektorė teigė, kad universiteto sėkmę po jungimosi lėmė ir sukurtos tarpdisciplininės programos, tai, jog trečdalis dėstančių profesorių yra atvykę iš užsienio.
Kad jungimasis buvo sutiktas gana ramiai, pripažįsta ir čia studijuojantys lietuviai. Tokių šiuo metu yra 11, dar keli jau baigę Aalto universitetą.
Linkėjimas Lietuvos universitetams – nebijoti eksperimentų
Verslo konsultacijų ir mokymų verslą su draugais Suomijoje prieš trejus metus sukūręs universiteto absolventas Povilas Valiauga sakė, kad studijuodamas inžineriją Kauno technologijos universitete norėjo išplėsti savo galimybes ir pasirinko studijuoti dizaino verslo vadybą. Jis tvirtino, kad prieš trijų aukštųjų mokyklų jungimąsi buvo juntamas dalies akademinės bendruomenės, daugiausia studentų nerimas dėl ateities, tačiau jis pats savo studijas apibūdino kaip pasisekusį eksperimentą ir ragino Lietuvos universitetus nebijoti eksperimentuoti.
„Kai Aalto susikūrė 2010-aisiais, aš atvažiavau po pusmečio, vyko labai daug eksperimentų. Čia esantis dizaino fabrikas yra labai geras pavyzdys, kaip eksperimentinė veikla vyksta: ji keičiasi kas pusę metų, daug studentų čia atvyksta daryti savo projektų ir yra skatinami tai daryti. Mano didžiausias patarimas Lietuvos universitetams, norintiems būti panašiems į Alto: reikėtų galvoti, kaip sukurti atmosferą, kur studentai nebijotų eksperimentuoti, klysti, bandyti įvairius dalykus“, – žurnalistams kalbėjo P.Valiauga.
Šiuo metu Aalto universitete mokosi 11 lietuvių, keli jų jau yra baigę universitetą. Pagrindinėmis priežastimis, kodėl tęsti mokslą pasirinko Suomiją, jie nurodė universitetų tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir didesnį dėmesį. Be abejo, svarbu ir tai, jog aukštasis mokslas Suomijoje nemokamas.
Suomių studentai žino, ko nori
Vitalija Petrulaitienė, Lietuvoje baigusi Vilniaus Gedimino technikos universitetą, šiuo metu pasirinkusi nekilnojamojo turto verslo ir darbo aplinkos valdymo doktorantūros studijas, sako, kad Suomijoje skiriasi ne tik universitetų požiūris į studentą, bet ir studentų motyvacija. Čia nėra nusirašinėjimo, studentai žino, ko nori ir dažnai jau turi darbo patirties, be to, geriau vertina ne tik universitetus, bet ir aukšto lygio kolegijas.
„Žinojau, kad yra aukštas mokslo lygis, kad įdomūs studentai, galimybė nemokamam aukštajam mokslui (...). Man buvo labai svarbus bendradarbiavimas su industrija, bendradarbiavimas tarp universitetų, orientavimasis į problemų sprendimą nei tik teorijos mokymasis, nes daug kursų yra organizuojama taip, kad darome projektinius darbus, sprendžiame problemas, kurias mums pristato įmonės“, – pasakojo ji.
Jos vertinimu, trijų aukštųjų mokyklų sujungimas buvo „viena iš universiteto sėkmės paslapčių“, nes tai leido sukurti daugiau tarpdisciplininių programų ir įgyti didesnį tarptautinį pripažinimą.
Lietuvoje pasigenda universitetų bendradarbiavimo
Helsinkio universiteto biomedicinos doktorantas Arvydas Dapkūnas biomedicininų tyrimų institute atlieka tyrimus, susijusius su galimu kamieninių ląstelių panaudojimu gydant inkstų ligas. Jis taip pat kaip esminį Suomijos pranašumą nurodė universitetų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, kurio pasigedo Lietuvoje.
„Tai bando vykti ir Lietuvoje, atsiranda vadinamieji klasteriai, slėniai, tai vienas pavyzdžių, kur galima sutelkti, suartinti mokslininkus iš įvairių sričių. Žinoma, (universitetų) sujungimas, aš manau, padėtų. Gal esmė ne skaičiai, o kokybė. Gerinant kokybę sujungimas davė dalį Aalto universitetui, nes kai sujungi vieną tikslą turinčias institucijas, darbas žymiai geriau vyksta“, – kalbėjo jis.
Suomijoje universitetai finansuojami pagal sutartis su valstybe. Iš viso aukštajam mokslui valstybės skiria 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuva – 1, 3 proc. BVP. Iš 21 universiteto Suomijoje po sujungimo liko 15, Lietuvoje veikia 45 aukštosios mokyklos.
