„Sumažinus srautus per šį Turkijos ir Graikijos kelią mes, be jokios abejonės, turbūt turėsime pripažinti, kad padidinome tikimybę, kad kiti keliai taip pat bus pradėti naudoti“, – Briuselyje sakė šalies vadovė.
Jos pasisakymo įrašą perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Ji taip pat teigė, jog preliminarus susitarimas, kurį planuojama patvirtinti per vyksiantį EVT posėdį, yra labai komplikuotas ir sudėtingas, tačiau jis atitinka Lietuvos interesus.
„Deja, susitarimas yra labai komplikuotas, labai sudėtingas, jį sunku bus spręsti greitai, nes reikės tiek Graikijai, tiek Turkijai pakeisti vidinius įstatymus, užtikrinti Ženevos konvenciją ir žmogaus teises“, – kalbėjo šalies vadovė.
Ji pridūrė, kad Lietuvos interesus susitarimas atitinka, nes Lietuva yra pasirengusi finansiškai padėti Turkijai ir Graikijai, o ne didinti pabėgėlių ir ekonominių migrantų skaičių Europoje: „Pigiau yra padėti šalia (šalims) šalia krizinės zonos“.
ES ir Turkija ketina susitarti, kad į Graikiją atvykstantys nauji migrantai bus grąžinami į Turkiją. Už kiekvieną į Turkiją grąžinamą migrantą sirą ES turėtų priimti po vieną asmenį iš toje šalyje esančių pabėgėlių stovyklų.
Pernai daugiau nei 1,2 mln. žmonių atvyko į Europą ieškoti geresnio gyvenimo, o toks antplūdis sukėlė Senajame žemyne rimčiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pernai ES parengė schemą, pagal kurią tūkstančiai pabėgėlių turėtų būti paskirstyti po Bendrijos valstybes, tačiau iš numatytų 160 tūkst. žmonių iki šiol buvo perkelti vos keli šimtai.
Iki šiol migrantų labiausiai naudojamas pabėgėlių maršrutas į Vakarų ir Šiaurės Europą driekėsi nuo Graikijos per Balkanų šalis. Tačiau beveik visoms joms įvedus sienų kontrolę, pasieniečiai perspėja, kad galimas kitas migrantų maršrutas gali driektis per Lietuvą.
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Renato Požėlos Lietuva gali sudaryti migrantų koridorių su Moldova, Ukraina bei Baltarusija ar Lenkija. Per Lietuvą migrantai vyktų į Švediją ar Suomiją, teigė R.Požėla.
