15min tyrimuose paviešintos „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių detalės verčia abejoti šio mechanizmo skaidrumu. Formaliai vidaus sandoriai atliekami prekes ar paslaugas perkant iš „Lietuvos geležinkelių“ dukterinių įmonių, tačiau jos persamdo subrangovus, kartais jiems atiduodamos net 70-100 proc. viso vidaus sandorio vertės.
Taip dideli pinigai keliauja į Rusijos koncerną „Transmašholding“ ir susijusias struktūras. Taip dešimtys milijonų eurų kasmet išsivaikšto „Lietuvos geležinkelių“ slepiamiems subrangovams.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, 2011-2015 m. laikotarpiu „Lietuvos geležinkeliai“ su savo dukterinėmis įmonėmis sudarė vidaus sandorių už kolosalią 429 mln. eurų sumą. Rekordiniai buvo 2013-ieji, kai vidaus sandorių vertė siekė net 170 mln. eurų. 2014 m. suma krito, bet pernai vėl atsitiesė ir viršijo 88 mln. eurų. VPT prognozuoja, kad šiemet šis skaičius bus dar didesnis.
Prezidentė ir premjeras kategoriški – toks mechanizmas, kuriuo taip uoliai naudojasi „Lietuvos geležinkeliai“, nebegali toliau veikti.
Be to, keliamos abejonės dėl „Lietuvos geležinkelių“ nenoro atskleisti vidaus sandorių informaciją – esą geležinkeliečiai neturi teisės slėpti, kam be jokių konkursų dalija milžiniškus pinigus.
D.Grybauskaitė: ankstesnis Seimas neturėjo valios
Prezidentės pozicija vidaus sandorių klausimu – daugiau negu aiški. Jų turi nebelikti.
„Prezidentės nuomone, valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių praktikoje paplitę vidaus sandoriai, kai perkama netaikant viešųjų pirkimų taisyklių, sudaro prielaidas korupcijai ir turi būti panaikinti“, – teigiama prezidentės spaudos tarnybos 15min perduotame komentare.
Prezidentūra pabrėžia, kad analogiškos pozicijos laikosi ir svarbiausios kontrolės institucijos bei teisėsauga: Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
D.Grybauskaitė pabrėžia, kad jos siūlymu dar 2011 m. buvo sugriežtinta įstatyminė vidaus sandorių kontrolė, dėl ko pastebimai sumažėjo tokių sandorių skaičius. Tiesa, šalies vadovė pripažįsta, kad 2012-2014 m. Seimas netryško noru panaikinti vidaus sandorių institutą.
„Ankstesniame Seime politinės valios panaikinti vidaus sandorius nebuvo“, – teigia prezidentūra.
S.Skvernelis: vidaus sandoriams – nebent smulkios išimtys
Vyriausybės vairą netrukus perimsiantis S.Skvernelis 15min teigė, jog dabartinė vidaus sandorių praktika yra netoleruotina.
„Tik viešieji pirkimai ir konkurencija gali garantuoti ir skaidrumą, ir geresnę kainą, ir efektyvumą. Mano tokia pozicija yra“, – teigė S.Skvernelis.
Paskirtojo premjero žodžiais, vidaus sandoriai yra „iš principo ydinga praktika“. Tiesa, jo Vyriausybės programoje apie vidaus sandorius atsiliepiama kur kas švelniau. Ten žadama „tobulinti“ vidaus sandorių reglamentavimą bei ieškoti „aukso vidurio“. Apie vidaus sandorių panaikinimą – nė žodžio.
Vis dėlto S.Skvernelis tikina sieksiantis kaip tik to – esą vidaus sandoriams derėtų palikti nebent minimalią manevro laisvę, tokiu būdu leidžiant disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis.
„Mes tikrai šituo keliu ir eisime. Gali būti išimtys kažkokioms paslaugoms smulkioms. Gali būti išimtys iki tam tikros sumos, kur reikia ten staigiai transporto, sakykim, paslaugomis pasinaudoti. Bet tai turi būti labai aiškiai apibrėžta. Smulkios paslaugos ar smulkios prekės“, – kalbėjo S.Skvernelis
Paprašytas įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių praktiką, politikas konstatavo, jog egzistuoja „akivaizdžiai matoma“ spraga, kuria pasinaudodami geležinkeliečiai didelius pinigus žarsto apeinant konkurenciją ir skaidrumo principus.
„Taip neturi būti“, – sakė S.Skvernelis.
Kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ slepia informaciją?
„Lietuvos geležinkeliai“ iki šiol atsisako įvardinti savo dukterinių įmonių vidaus sandoriams samdomus subrangovus bei jiems tenkančias pinigų sumas. Bendrovė aiškina, kad tai „konfidenciali informacija“. S.Skvernelis su tokia pozicija nesutinka.
„Mes kalbame apie valstybės valdomas įmones. Jeigu dar yra naudojami [vidaus sandoriuose] Europos Sąjungos pinigai, tai turėtų būti viešos ataskaitos. (...) Aš manau, kad ir teisėsauga atkreips dėmesį. Bet yra ir parlamentinė kontrolė, ir Vyriausybė tuos duomenis tikrai gaus“, – sakė S.Skvernelis.
O sumos, kuriomis per vidaus sandorius disponuoja „Lietuvos geležinkeliai“, yra milžiniškos.
Paskirtojo premjero nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“ neturi teisės slėpti subrangovų ir jiems be konkursų atitenkančių sumų. „Kalbant apie valstybės valdomas įmones, aš neįsivaizduoju, kad būtų teisinis pagrindas tokių duomenų neteikti. Gal aš klystu“, – svarstė S.Skvernelis.
„Lietuvos geležinkeliams“ jau seniai prilipusi socialdemokratų bastiono etiketė. Ten dirba daugelis buvusių šios partijos politikų ar jų artimųjų. Etiketę dar stipriau prilipino naujienų agentūros BNS atskleista informacija apie „Lietuvos geležinkelių“ paramos lėšas, keliavusias į Algirdui Butkevičiui ir kitiems įtakingiems socialdemokratams artimas struktūras.
Paklaustas, ar koalicijos partneriai mėgino paveikti jo poziciją „Lietuvos geležinkelių“ atžvilgiu, S.Skvernelis patikino jokių užuominų iš socialdemokratų negirdėjęs.
„Apskritai kalbos apie geležinkelius net nebuvo“, – reziumavo paskirtasis premjeras.
„Lietuvos geležinkelių“ ilgametis vadovas Stasys Dailydka nuo antradienio įmonėje nebedirba. Jis atsistatydino po kritikos lavinos bei paaiškėjus faktams apie įmonės žarstytą paramą bei vidaus sandorius. Pats S.Dailydka užsimena, neva jo pasitraukimo siekė neįvardintos interesų grupės.
