Šią savaitę Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pranešė, kad komiteto tyrimo išvadose gali atsirasti rekomendacija parduoti vieną iš dviejų skandinaviškų bankų – SEB arba „Swedbank“. Tiesa, S.Jakeliūnui užkliuvo ir amerikiečių privataus kapitalo fondas, ketinantis įsigyti „Luminor“ banką. Įspūdis toks, kad betirdamas vieną krizę, pats tyrėjas gali sukelti naują. Taškus po tokių pareiškimų sudėjo prezidentė.
LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ ji pareiškė, kad po tokių kalbų kyla abejonių dėl S.Jakeliūno kompetencijos ir adekvatumo.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas savo rekomendacijas, kad reikia parduoti SEB arba „Swedbank“ aiškina tuo, kad Švedijos bankų koncentracija Lietuvoje, anot jo, per didelė ir kelia tam tikrą grėsmę.
„Švedija kol kas neketina stoti į euro zoną, o tai, kad euras jiems nėra namų valiuta, o mes esame dar vis priklausomi nuo Švedijos bankų sistemos, yra vienas iš rizikos veiksnių, ir gali būti rekomendacija tokia, kad vienas iš Švedijos bankų turėtų būti ilgainiui parduotas valstybei, kurioje yra euras kaip namų valiuta, kokiam nors strateginiam bankui“, – sakė S.Jakeliūnas.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbaukis iš karto pareiškė, kad Jakeliūno kalbos nieko nereiškia. Tačiau Komercinius bankus vienijanti bankų asociacija ir Investuotojų forumas teigia, kad grėsmę Lietuvai kelia ne artimos Lietuvos partnerės Švedijos bankai, o tokie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareiškimai.
„Mane neramina tai, kad vienas iš finansų rinkų kaip ir priežiūros vyriausių tokių atstovų komiteto pirmininkas neatsakingai kalba apie finansinį sektorių. Bet koks ne toks žodis kartais gali privesti iki, na, gal ne krizių, bet kokių nemalonių dalykų. Prisiminkim kiek kartų žmonės puolė į bankus atsiiminėti indėlių dėl to, kad kažkoks politikas pasakė ne taip“, – kalbėjo „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
„Šie pasisakymai prieštarauja tiek laisvos rinkos, ir tokio pobūdžio sprendimas galėtų prieštarauti netgi demokratinės teisės principams, kadangi, visų pirma, matot, kas disponuoja turtu, kas jį perka ir paduoda, sprendimą priima pats savininkas, o jokiu būdu ne kažkas tai kitas iš vienokios ar kitokios tribūnos. O toks Biudžeto ir finansų komiteto pareiškimas siunčia patį blogiausią įmanomą signalą užsienio bet kokiam investuotojui, nes tai rodo, kad tave, nesvarbu, kada investavai, galima iš čia pašalinti“, – sakė Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Bankus prižiūrintis Lietuvos bankas pritaria, kad S.Jakeliūno pareiškimai gali atbaidyti naujus užsienio bankus, ketinančius žengti į Lietuvos rinką.
„Jei tikslas yra konkurencija, tai yra žymiai efektyvesnių būdų bandyti pritraukti naujų žaidėjų į rinką, ir tokios rekomendacijos pakeisti akcininkus gali kaip tik atbaidyti tuos naujus investuotojus, kurie galbūt dairosi į Lietuvos rinką ir žada čia ateiti“, – kalbėjo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.
Pakviestas į LRT studiją paaiškinti savo pasisakymų apie Švediškus bankus S.Jakeliūnas pareiškė, kad „Luminor“ banko kontrolę siekiantis perimti Jungtinių Amerikos Valstijų privataus kapitalo fondas „Blackstone“ yra spekuliacinis fondas, kurio investicija gali būti trumpalaikė. Todėl, pasak jo, būtų gerai, jei ilgainiui „Luminor“ taip pat įsigytų strateginis užsienio bankas iš euro zonos.
„Noriu tik paprašyti politikų, kad kalbant pasvertų savo žodžius ir suskaičiuotų iki 10. Manau, kad nuolat puldinėti ir galvoti, kad finansų sektorius turi išlaikyti tą jų kritiką, ir galvoti, kad ateis nauji tuo metu, kai tu pili nepamatuotus kaltinimus visam sektoriui, irgi abejoju. Dar suabejoti amerikiečių investicija šiais geopolitiniais laikais, politikui... Jis ten kalba, kad reikia strateginio investuotojo. Taip, ne strateginis, bet „Blackstone“ yra gigantas. Amerikiečių pensijas jie valdo, ir jie ateina – investicija. Komiteto pirmininkas suabejoja, ar nereikėtų strateginio investuotojo“, – stebėjosi „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė R.Skyrienė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas neigia savo kalbomis pridaręs žalos ar klaidų.
„Ne, tai buvo mano sąmoningas pareiškimas, kad diskusija turi vykti apie bankų vaidmenį ekonomikoje. Tai, kad politikai kalba ir vertina tai, kas vyko Lietuvoje, o įvyko krizė, dėl kurios atsakomybė tenka ir patiems bankams, ir vietos politikams, ir Lietuvos bankui, pademonstruoja investuotojams, kad mes, bent jau kai kurie iš mūsų, supranta, kas yra bankai, kaip veikia ekonomika“, – sakė S.Jakeliūnas.
Premjeras savo kolegos LVŽS frakcijoje Seime pareiškimuose grėsmių neįžvelgia, nors sako, kad jie neatspindi vyriausybės pozicijos.
„Kiekvienas mes turime turėti savo nuomonę, daryti išvadas, tą daro ir gali daryti komiteto pirmininkas, ir aišku, kiekvieno mūsų žodžiai turi būti labai atsakingi, bet tikrai mes nekalbam apie tai, kad turėtų būti kokie nors jėginiai sprendimai daromi, vyriausybė to net nesvarsto. Tai nėra vyriausybės pozicija“, – kalbėjo Saulius Skvernelis.
Finansų ministras Vilius Šapoka yra priešingos nuomonės, nei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
„Mano nuomone, Skandinavijos šalių investicijos Lietuvoje yra teigiamas dalykas, jų reikėtų čia dar ir dar daugiau“, – teigė V.Šapoka.
Premjeras S.Skvernelis sako neabejojantis S. Jakeliūno kompetencija ir gebėjimu eiti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas. Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė išskirtiniame komentare LRT TELEVIZIJOS Naujienų tarnybai suabejojo ne tik S.Jakeliūno kompetencija, bet ir adekvatumu, o pareiškimus pavadino nusišnekėjimu.
„Pono Jakeliūno komentarai apie tarptautinių investicijų Lietuvoje finansinį ir bankinį sektorių kelia jo kompetencijos ir net adekvatumo klausimus. Tokie nusišnekėjimai daro žalą Lietuvos investicinei aplinkai ir šalies reputacijai“, – pareiškė D.Grybauskaitė.
