15min.lt primena, kad praėjusią vasarą kilo skandalas, Jungtinių Valstijų televizijai ABC pranešus, esą Lietuvos valdžia griežtai įslaptintos operacijos tikslams Vilniaus pakraštyje skyrė pastatą, kuriame daugiau nei metus buvo laikomi bent aštuoni įtariamieji.
Ši programa, kaip teigta, nutraukta 2005 metų pabaigoje baiminantis, kad bus išviešinta. ABC duomenimis, toks kalėjimas veikė ir Rumunijoje. Kaip ABC sakė du tuomečio JAV valdžios aparato darbuotojai, kai 2005 metais apie tokius kalėjimus Rytų Europoje pranešė „Washington Post“ ir ABC, Vašingtonas nusprendė uždaryti kalėjimus Rumunijoje bei Lietuvoje ir iškelti „al Qaeda“ kalinius iš Europos.
Džiaugėsi bendrais interesais
Savo ruožtu šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su T.Basescu džiaugėsi draugiškais ir glaudžiais Vilniaus ryšiais su Bukareštu. Šalies vadovė pabrėžė, kad tai jau trečiasis T.Basescu vizitas Lietuvoje, ir akcentavo, jog Lietuva su Rumunija „labai glaudžiai“ dirba Europos Sąjungos (ES) ir NATO lygmeniu.
„Susitinkame dažnai Europos Taryboje. Mūsų interesai gerinami priimant daugelį europinių sprendimų. Pirmiausia tai ekonominiai sprendimai, ypač energetikos srities. Mūsų bendras interesas, tiek Šiaurės, tiek Pietų Europoje – Europos aprūpinimas alternatyviais energetikos kanalais ir pačiais energetiniais ištekliais“, – po susitikimo su Rumunijos lyderiu žurnalistams sakė prezidentė.
Ji akcentavo, kad NATO lygmeniu Lietuva pasisako už Rumunijos oro kontrolę mūsų regione. Pasak šalies vadovės, per susitikimą aptartas ir bendras požiūris į Moldovą, Kaukazo bei Juodosios jūros regionus.
„Mūsų patirtis randant bendrą sutarimą Šiaurės Europoje naudingas Rumunijai, mums naudinga Rumunijos patirtis bendradarbiaujant su Pietų Europos ir artimiausio, t. y. Kaukazo, regiono šalimis“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Aptartos ir energetikos perspektyvos
Dviejų valstybių vadovų susitikime nemažai dėmesio skirta ir energetikos klausimams. „Kalbėjome apie pietų koridorių ir šiaurės koridorių. Pietų koridoriaus mums reikia, kad galėtume nepriklausomai tiekti energetinius šaltinius į Pietų Europą. Kalbant apie Rumuniją, ypač turint omenyje suskystintųjų dujų terminalą, tai yra labai perspektyvus dalykas, labai rimtas projektas. Tai labai didelė garantija ES valstybės narėms, kad jos bus ne tokios priklausomos nuo dujų tiekimo iš Rusijos“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Savo ruožtu T.Basescu sakė neseniai su Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barroso aptaręs naująjį dujotiekio projektą. „Tai vienas iš galimų sprendimų, tiekiant energetinius šaltinius. Šis sprendimas būtų mažiau kontroliuojamas politiniu lygiu. Jo tikslas – tiekti dujas iš Azerbaidžano per Gruziją ir Rumuniją į Europą. Trijų šalių ministrai pasirašė protokolą. Rugsėjį šis dokumentas bus pasirašytas prezidentų lygiu. Mes taip pat pakviesime kitų šalių prezidentus dalyvauti šiame projekte, nes tai tikrai labai progresyvus ir daug žadantis projektas“, – kalbėjo Rumunijos lyderis.
15min.lt primena, kad be Rumunijos prezidento minėto, tris valstybes apimančio dujotiekio projekto, šalis yra dalis ir kito dujotiekio, „Nabucco“, dalis. Tikimasi, kad šis, 3 tūkst. km ilgio dujotiekis, taps svarbia alternatyva dujų importui iš Rusijos, kuri šiuo metu Europai tiekia 30 proc. reikalingų dujų. Projektas vertinamas 7,9 mlrd. JAV dolerių. Dujotiekio trasa drieksis per Azerbaidžaną, Gruziją, Turkiją, Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Austriją. „Nabucco“ vamzdynas taps jau nutiesto dujotiekio Baku–Tbilisis–Erzurumas tąsa. Per Turkijos teritoriją drieksis du trečdaliai – apie 2 tūkst. km – dujotiekio.
Pokalbio metu T.Basescu taip pat paprašė Lietuvos remti Moldovos narystę ES bei pabrėžė, kad nors Rumunija nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, „šis faktas neturi būti kliūtis priimant Vakarų Balkanų šalis į ES“.
