J.Gauckui, kuris Rygoje susitiko su Baltijos šalių vadovais, D.Grybauskaitė padėkojo už asmeninį indėlį apsisprendus dislokuoti Lietuvoje Vokietijos karius ir ginkluotę bei imtis vadovaujančio vaidmens formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną. Anot prezidentės, tai yra tvirtos ir atsakingos lyderystės pavyzdys.
„Pasak prezidentės, geopolitinei įtampai neslopstant tai labai rimtas signalas, jog didžiausia Europos politinė ir ekonominė galia imasi atsakomybės stiprinant rytinį NATO flangą“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
D.Grybauskaitė susitikime pabrėžė, kad Rusijos keliama konvencinė ir nekonvencinė grėsmė verčia ne tik stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
Ji akcentuoja, kad būtina nuosekliai didinti gynybos finansavimą bei „tiek modernizuoti karines pajėgas, tiek stiprinti atsaką į hibridines grėsmes“.
Tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas rengiamas kasmet vis kitoje Baltijos šalyje. Šiemet toks susitikimas surengtas Rygoje Latvijos vadovo kvietimu. Susitikime dalyvavusiam Vokietijos vadovui J.Gauckui tai buvo paskutinis užsienio vizitas, vertinamas kaip išskirtinis dėmesys Baltijos valstybėms.
Susitikime valstybių vadovai pabrėžė ir tvirto transatlantinio ryšio svarbą tarptautinei taikai bei stabilumui. Pasak Prezidentės, Jungtinės Valstijos (JAV) visados buvo Baltijos šalių saugumo garantas, todėl bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesas toliau stiprinti ryšius tiek su naująja JAV Prezidento administracija, tiek karinio bendradarbiavimo srityje. Kitą savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje planuojamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pencu.
Vokietija vadovauja Lietuvoje kuriamam NATO batalionui. Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuojamiems vienetams vadovaus Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.
