D.Grybauskaitė pirmadienį sakė, kad kai kurie prezidento Gitano Nausėdos pateikto Žvalgybos įstatymo „elementai išties buvo diskutuojami ir anksčiau“.
„Ypač tie vadinami prevenciniai pokalbiai – aš tuo metu, ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis“, – žurnalistams Seime sakė D.Grybauskaitė.
Ji sakė esanti įsitikinusi, kad be papildomos žvalgybų institucijų kontrolės „tikrai tokia priemonė negali būti įvesta“.
Buvusi šalies vadovė teigė, kad problema kyla dėl to, jog už neatvykimą į prevencinį pokalbį būtų numatoma administracinė atsakomybė.
„Taip vadinamas prevencinis pokalbis gali vykti ir dabar, bet tas elementas, kad tai prievartinis prevencinis pokalbis, tai yra neatėjus taikoma administracinė priemonė, manau, kad tai peržengia žmogaus teisių ribas“, – teigė D.Grybauskaitė.
Prezidentas G.Nausėda praeitą mėnesį pasiūlė įstatyme įtvirtinti žvalgybos pareigūnų teisę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.
Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė – piniginė bauda.
G.Nausėda sako, kad prevenciniai pokalbiai būtų vykdomi tik su tais žmonėmis, kurie atsidurs priešiškų žvalgų taikinyje, siekiant juos įspėti.
Kritikai teigia, kad projekte siūlomos nuostatos dėl rizikos valstybės interesams yra pernelyg abstrakčios, gali būti plačiai interpretuojamos, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiavimui.
Pataisos taip pat suteiktų teises žvalgybos pareigūnams patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą, be teismo sankcijos gauti informaciją iš bankų apie finansines operacijas.
Pataisas inicijavusių žvalgybos tarnybų teigimu, tokios priemonės būtinos efektyviai kontržvalgybai.
Dalis politikų sako, kad plečiant žvalgybos galias reikia stiprinti ir jų priežiūrą. Opoziciniai konservatoriai siūlo steigti žvalgybos kontrolieriaus instituciją.
