„Anksčiau buvo šiek tiek geriau, dabar padėtis blogėja. Bet grįžkime prie istorijos, kaip moterys įprastai atsiduria politikoje“, – teigė D.Grybauskaitė, forumo moderatorės paklausta, ar Lietuvos Vyriausybė nėra pernelyg „tik vyriška“.
Nors kai kurios diskusijos dalyvės pasisakė už pozityvią diskriminaciją įvedant moterų kvotas, D.Grybauskaitė patikino, kad kvotos svarbiose valstybės institucijose Lietuvoje nesulauktų visuomenės palaikymo ir nepadėtų pačioms moterims.
„Kalbant apie formas, kaip galėtumėme pritraukti daugiau moterų aktyviai dalyvauti politikoje, ūkio valdyme, nevyriausybinėse organizacijose ar versle, bent jau mūsų aplinkiniame regione kvotos nepadės, nes juntamas tam tikras kartėlis, jog kažkas gali kažkur dalyvauti neatsižvelgiant į jo kompetenciją. Tai mūsų visuomenėje nėra visiškai priimtina. Tai tai pat nepadeda ir moterims“, – aiškino prezidentė.
Ji tvirtino, kad moterims neretai tenka būti „dvigubai geresnėmis“ nei vyrai, kad galėtų užimti svarbias pareigas. Svarbiausiomis savybėmis moterims siekiant politinės karjeros D.Grybauskaitė įvardijo patikimumą, žinias ir sunkų darbą.
„Be šių dalykų, jokios kvotos nepadės. Negalime primesti pagarbos jėga, įstatymais – tik savo paties pavyzdžiu“, – tikino ji.
Prezidentė tvirtino, kad moterims neretai tenka būti „dvigubai geresnėmis“ nei vyrai, kad galėtų užimti svarbias pareigas.
Šiuo metu Lietuvos Vyriausybėje yra 13 ministrų vyrų – premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį viešai užsiminė, kad į 14-ąją, Aplinkos ministeriją, šiuo metu pretenduoja dvi kandidatės moterys.
D.Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp jos galimų įpėdinių, paaiškėsiančių šią gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose, yra trys potencialūs kandidatai, iš kurių viena – moteris.
Anot kadenciją baigiančios prezidentės, daugiau nei pusės žmonių teigiamas palaikymas apklausose rodo, kad jos „žodis bus įtakingas“, bet būtent dėl šios priežasties ji sako nenorinti išsakyti paramos nė vienam kandidatui, nes pasitiki žmonėmis, o paramos išsakymas reikštų jos „kišimąsi į politinį procesą“.
D.Grybauskaitė kitame ketvirtadienį vykusiame renginyje, skirtame Kibernetinio saugumo iššūkiams ir priemonėms, pristatė Lietuvos patirtį šioje srityje. Jis nebuvo transliuojamas viešai.
Pasak pranešimo, Lietuvos vadovė pabrėžė, kad kibernetinės atakos „tampa nauju karo ginklu“, todėl kibernetinis saugumas yra „gyvybiškai svarbi“ nacionalinio saugumo dalis.
