„Konstruktyvus politinis dialogas duoda rezultatų ir tas faktas, kad V.Uschopčikas buvo apklaustas, bei atsiradusios prielaidos perkvalifikuoti bylą taip, kad jai nebūtų taikoma senatis yra labai gera žinia Kovo 11–osios dvidešimtmečio minėjimo proga“, – BNS prezidentės poziciją pirmadienį išsakė jos atstovas spaudai Linas Balsys.
Pasak jo, šalies vadovė tikisi, kad „pagaliau atsiras galimybė prokuratūrai baigti šią bylą“. Paklaustas, ar Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka bus kviečiamas į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą Vilniuje, L.Balsys atsakė: „Sprendimas bus priimtas artimiausiu metu“.
D.Grybauskaitė yra minėjusi, kad svarstytų galimybę pakviesti A.Lukašenką Kovo 11–ąją į Lietuvą, jei įvyktų lūžis Sausio 13–osios byloje, kurioje Baltarusija atsisako išduoti įtariamąjį V.Uschopčiką. Pirmadienį Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė buvusi informuota, kad Baltarusijos prokurorai apklausė V.Uschopčiką, kuris, anot Lietuvos teisėsaugos, būdamas Vilniaus karinio garnizono vadu 1991 metų sausio 13–ąją davė įsakymą šaudyti į beginklius žmones. Išduoti V.Uschopčiką Baltarusija atsisako.
Prokuratūra teigia, kad gauti duomenys „sudaro teisines prielaidas keisti nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų taisykles“ – tokiu atveju negaliotų kitiems nusikaltimams taikomas 20 metų senaties terminas, kuris sueitų kitąmet. Tačiau Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Tilindis pirmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad dar anksti kalbėti apie galimybę V.Uschopčiką Lietuvoje teisti už akių.
Baltarusijos generalinė prokuratūra sausio pradžioje atsiuntė atsisakymą Lietuvos generalinei prokuratūrai išduoti įtariamuosius – generolą V.Uschopčiką ir Stanislavą Juonienę. Baltarusijos prokurorai pareiškė, kad įtariamųjų V.Uschopčiko ir S.Juonienės veiklą ji vertina „pagal tuo metu egzistavusios valstybės – SSRS – įstatymus – kaip siekį apsaugoti šios valstybės (SSRS) konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą, todėl esą negali suteikti teisinės pagalbos“. Baltarusijos teisėsaugininkai taip pat nurodė, kad išduoti įtariamuosius atsisako remdamiesi dvišale teisinės pagalbos sutartimi.
Anot R.Tilindžio, naujų duomenų dėl įtariamosios S.Juonienės nėra. 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
