D.Grybauskaitė nuo COVID-19 jau pasiskiepijo ir apie tai ketvirtadienį pranešė feisbuke.
Prezidentė teigė, kad skiepytis – moralinė pareiga: „Kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus.“
Penktadienį LRT laidai „Laba diena, Lietuva“ D.Grybauskaitė tikino iš anksto domėjusis Lietuvoje naudojamomis vakcinomis nuo COVID-19, skaičiusi apie tai užsienio žiniasklaidoje.
Lietuvoje informacijos apie tai esą trūksta.
„Aš labai domėjausi vakcinomis ir iš tarptautinės žiniasklaidos, nes, manau, kad apie pačias vakcinas vis tik Lietuvoje nepakankamai yra informacijos ir komunikacijos. Domėjausi labai.
Manau, kad iš principo visos vakcinos yra saugios.
Manau, kad iš principo visos vakcinos yra saugios. Jos, aišku, yra skirtingos, skirtingo efektyvumo, bet visos labai ženkliai apsaugos nuo sunkių ligos formų ir mirtinų atvejų“, – komentavo ji.
Kokia vakcina bus paskiepyta, prezidentei esą nebuvo svarbu.
Ji teigė, jog buvo paskiepyta kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ pagaminta COVID-19 vakcina.
„Kiek aš žinau toje įstaigoje, kurioje aš skiepijausi, buvo „Pfizer“ vakcina“, – sakė D.Grybauskaitė.
Kadenciją baigusi prezidentė apgailestavo, kad valdžia apie vakcinaciją nuo COVID-19 komunikuoja nepakankamai.
„Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės, praktiškai neegzistuoja, ir todėl atsiranda daug nišos ir galimybių visiems kitiems sudalyvauti įvairia forma diskusijose.
Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės, praktiškai neegzistuoja.
Diskusijos yra gerai, bet jeigu rimtai šnekant, to supratimo, kad komunikacija turi būti nacionaliniu lygmeniu, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti žodinė pastovi aiškinamoji komunikacija, to tikrai nematau. Labai gaila“, – dėstė ji.
Su tuo, pasak D.Grybauskaitės, susijęs ir visas vakcinacijos procesas.
O jis, prezidentės nuomone, – chaotiškas, atskirose savivaldybėse vakcinacijos tempai skiriasi.
„Tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas.
Mes matome, kad viskas perkelta ant šeimos gydytojų pečių, ant regioninių, savivaldybėms priklausančių ar kitų gydymo įstaigų.
Vakcinavimo tempas pradėjo skirtis: vienose jau 65 metų kviečiami, kitose – 70-ies, o trečiose dar nesibaigia 80-mečių vakcinavimas.
Išties taip numetus tik ant šeimos gydytojų, matome, kad vakcinavimo procesas priklauso nuo administracinių gebėjimų kiekvienos atskiros įstaigos ir savivaldybės.
Ir jeigu tokia situacija bus, kai prasidės masinė vakcinacija, aš manau, mes turėsime labai daug problemų“, – įspėjo D.Grybauskaitė.
Ji stebėjosi, kodėl vakcinuojamų žmonių sąrašai vis dar sudarinėjami rankiniu būdu.
Tai, anot prezidentės, taps kliūtimi, kai prasidės masinė vakcinacija.
„Dabar kol kas sąrašai yra sudaromi rankiniu būdu. Rankiniu būdu. Masinė vakcinacija rankiniu būdu? Aš neįsivaizduoju. Kiek galima laukti ir nesitvarkyti, laukti kažkokių atsitiktinių skaičių, kad viskas bus gerai“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
„Matome ir dabar: tarp gautų vakcinų kiekių ir panaudotų yra didelis skirtumas, todėl kad procesas yra tiesiog paleistas nevaldomai“, – pridūrė ji.
Penktadienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, Lietuva iki šiol yra gavusi 328 235 vakcinų dozes, tiek pat jų – paskirstytos savivaldybėms.
Tačiau sunaudotos – tik 280 565 vakcinų dozės.
Paklausta, gal tą pateisina neaiškus vakcinų tiekimo grafikas, D.Grybauskaitė atsakė jokiu būdu to negalinti vadinti pateisinama priežastimi.
„Aš to nelaikau jokiu būdu pasiteisinimu.
Mes matome labai konkrečius skaičius tarp gautų ir panaudotų vakcinų kiekio ir jis yra pernelyg didelis.
Didėjant vakcinų kiekiui bus dar didesnis skirtumas, ir todėl jokių pasiteisinimų čia būti negali.
Ir rankinių sąrašų sudarymo taip pat būti neturėjo. Turėjome pasiruošti internetinę programą, kad viskas vyktų greitai ir objektyviai.
Dabar turime chaosą, kuris gali virsti labai sudėtingomis problemomis jau po mėnesio.
O dabar turime chaosą, kuris gali virsti labai sudėtingomis problemomis jau po mėnesio, kai gausime didesnį kiekį ar prasidės masinė vakcinacija“, – komentavo prezidentė.
Aktyviau komunikuoti ragino ir G.Nausėda
Aktyviau komunikuoti apie vakcinaciją nuo COVID-19 Vyriausybę anksčiau paragino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien informavimo kampanija, kuri yra ne savivaldybių dispozicijoje, o centrinės valdžios dispozicijoje, turi būti aktyvesnė, labiau orientuota į žmones. Ir ne žmonės turi ieškoti informacijos. Informacija turi surasti žmones“, – savaitės pradžioje viešėdamas Kaune komentavo jis.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad aktyvi komunikacija apie vakcinas Lietuvoje prasidėjo gruodžio pabaigoje, kai tik Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinų siuntos.
Daug informacijos apie vakcinaciją, pasak jo, galima rasti svetainėje Koronastop.lrv.lt.
„Dabar turi išsiugdyti įprotis, kad jeigu man neaišku, turiu vadovautis pirminiais šaltiniais, o ne medijos antraštėmis, ar neaiškiais socialiniais tinklais, ar kitais puslapiais“, – kalbėjo A.Dulkys.
Siekiant pasiekti neapsisprendusią auditoriją ar tą, kuri dėl vakcinacijos dvejoja, ministerija, pasak ministro, vykdys kryptingą komunikaciją kampaniją atsižvelgiant į vakcinacijos etapus.
Kada ji startuos, tąkart A.Dulkys nesukonkretino.
