„Verslo žinių“ generalinis direktorius U.Jankauskas pabrėžia, kad parengti kokybišką turinį kainuoja daug brangiau, negu tiesiog aprašyti naujieną ar įvykį. Todėl natūralu, kad vis daugiau informacijos internete bus apmokestinta.
„Dabar mes savo turinį diferencijuojame. Internete supažindiname su verslo naujienomis ir įvykiais, o laikraštyje pateikiame kontekstą ir priežastis, stengiamės nuspėti ar aprašyti pasekmes. Tai pagrindinė priežastis, atskirianti kokybišką ir paviršutinišką turinį“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sakė U.Jankauskas.
Parengti kokybišką turinį kainuoja daug brangiau, negu tiesiog aprašyti naujieną ar įvykį. Todėl natūralu, kad vis daugiau informacijos internete bus apmokestinta.
Žiniasklaida – kaip labdara
„Kai žiniasklaida labdaros būdu dalijama auditorijai, pati auditorija vargu ar gali reikalauti geresnės kokybės“, – mano Žurnalistikos instituto direktorius D.Jastramskis.
Paklaustas, kaip turėtų atsirasti mokamo turinio auditorija Lietuvoje, Žurnalistikos instituto direktorius D.Jastramskis pastebi, kad maža rinka nėra vienintelė kliūtis – labai sunku būtų pradėti vienam: ,,Galima pasitelkti mažų šalių, Slovėnijos ir Slovakijos, pavyzdį. Ten dalis turinio internete apmokestinta. Lietuvai tikrai yra į ką pasižiūrėti, tik reikia tai daryti ne vienam, o bent keliems leidėjams.“
Pasak D.Jastramskio, apmokestinti galima tik tam tikrą turinį, už kurį žmonės mokės. „Niekur nėra taip, kad visas turinys atiduodamas už tam tikrą mokestį. Dalis vis tiek yra nemokamai, o didesnę pridėtinę vertę turintis turinys apmokestinamas. Nemanau, kad jo Lietuvos žiniasklaidoje nėra. Kita vertus, kai žiniasklaida dabar labdaros būdu dalijama auditorijai, pati auditorija vargu ar gali reikalauti geresnės kokybės“, – mano jis.
Internete uždirbo aštuntadalį to, ko tikėjosi
Turinio internete kaina, anot U.Jankausko, priklausytų ir nuo auditorijos dydžio. Pasak D.Jastramskio, kaina ne visada yra didelė: pavyzdžiui, Lenkijoje žurnalų ir portalų paketas per savaitę kainuoja 2 eurus, per metus – 50 eurų.
Ar apmokestinta informacija internete būtų kokybiškesnė, D.Jastramskio nuomone, priklausytų nuo to, kiek pavyktų gauti lėšų ir kaip jas organizacijos panaudotų. Tačiau čia, sako jis, atsiranda didelė rizika, nes galima prarasti dalį auditorijos ir dalį reklamos, o naujos pajamos gali to nekompensuoti. „Bet kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad papildomų pajamų gaunama ir dalis jų, be abejo, atitenka turinio kokybei“, – pastebi D.Jastramskis.
Ar apmokestinta informacija internete būtų kokybiškesnė, D.Jastramskio nuomone, priklausytų nuo to, kiek pavyktų gauti lėšų ir kaip jas organizacijos panaudotų.
U.Jankauskas primena, kad, atsiradus internetui ir naujienų portalams visame pasaulyje, visi laikraščiai puolė dėti savo turinį į internetą. „Paskutinius penkerius metus leidėjai iš interneto nebegavo pajamų, kurių tikėjosi. Tada pradėjo turinį arba apmokestinti, arba paliko jį išskirtinai spaudoje.“
Jis sutinka, kad interneto skaitytojams tai nemalonus procesas, nes kokybiško turinio internete mažėja ir didesnė jo dalis apmokestinama. „Manau, kad ši tendencija ir toliau judės ta kryptimi, nes pikas buvo pasiektas prieš penkerius metus, kai visi tikėjosi pajamų ir brangų turinį skelbė internete, o pajamos tesudarė dešimtadalį, aštuntadalį to, ką tikėjosi gauti leidėjai“, – sako U.Jankauskas.
