Tai – pirmasis kandidato programinės dalies pristatymas. Transporto tema pasirinkta neatsitiktinai – remiantis gyventojų apklausų duomenimis, būtent „kamščių“ iššūkis yra aukščiausiame sostinės problemų amplitudės taške.
Spūsčių priežastys
„Jokia staigmena, kad kamščiai yra tikrai opi Vilniaus problema, – sakė D.Kreivys, – kokybiškas miesto transportas, išvystyta susisiekimo infrastruktūra bei patogus judėjimas mieste yra kertinė gyvenimo didmiestyje sąlyga. Mano ir komandos tikslas – siekti, kad šis klausimas pagaliau būtų išspręstas ir sostinė išsivaduotų iš kamščių.
Kokybiškas miesto transportas, išvystyta susisiekimo infrastruktūra bei patogus judėjimas mieste yra kertinė gyvenimo didmiestyje sąlyga.
Pasak D.Kreivio, yra kelios priežastys, kodėl susiformuoja didelės spūstys, keliančios tiek daug nepatogumų. „Chaotiškas miesto planavimas, kuomet plečiantis Vilniaus miestui atskirose jo dalyse nebuvo kuriama gyventojams reikalinga infrastruktūra, t.y. darželiai, mokyklos, laisvalaikio erdvės ir pan., yra viena iš priežasčių. Dėl to vilniečiai ryte ir vakare, piko metu, turi blaškytis po miestą veždami vaikus į švietimo įstaigas ir patys skubėdami į darbą centre“, – teigė D.Kreivys.
Kandidatas į Vilniaus miesto merus sakė, jog viešuoju transportu naudojasi vos 24 proc. vilniečių. Sostinės gyventojai nėra linkę atsisakyti asmeninio automobilio ir iš jo persėsti į autobusus ar troleibusus. „Apklausos rodo, kad vilniečiai nesirenka viešojo transporto, nes pastarasis yra techniškai netvarkingas, vėluoja, be to, didžiąją daugumą erzina nemalonus kvapas, sugadintas ir purvinas inventorius, – pasakojo D.Kreivys. – Transportas yra pasenęs. Blogas viešasis transportas yra taip pat viena iš pagrindinių spūsčių formavimosi priežasčių.“
Pasak D.Kreivio, per savaitę kamščiuose eilinis vilnietis praleidžia apie 3 val. laiko. Kitaip tariant, per metus – 7 dienas. Miestui tai kainuoja 800 mln. eurų. Tarp nemalonių spūsčių pasekmių kandidatas paminėjo ir didelę taršą bei triukšmą.
„Įgyvendinę programą, kurią pristatome, mes 50 proc. sumažintume vilniečių praleidžiamą laiką kamščiuose – grąžintume 1,5 val. per savaitę, taip pat sutaupytume 400 mln. eurų miesto ekonomikai“, – sakė D.Kreivys.
Įgyvendinę programą, kurią pristatome, mes 50 proc. sumažintume vilniečių praleidžiamą laiką kamščiuose.
Siūlomi sprendimai
„Nėra vieno recepto negaluojančiam miestui, bet mes numatėme sprendimus, kurie ženkliai prisidėtų prie stringančio ir vėžlio žingsniu slenkančio miesto problemos mažinimo, – teigė D.Kreivys. – Tai trys dedamosios – naujos viešojo transporto rūšies įdiegimas (sumažintų kamščius maždaug 20%), išmanaus eismo valdymo sistema (dar 20%) ir esamos transporto infrastruktūros sutvarkymas (dar 10%).“
Pristatyme dalyvavęs kandidatas į Vilniaus miesto tarybą Vytautas Budreika plačiau pasisakė apie išmanaus miesto transporto valdymo būdus. „2007 m. Vilniuje buvo įdiegta gan moderni, automatizuota eismo valdymo sistema, tačiau nuo tada ji buvo atnaujinta vos kelis kartus, – teigė V.Budreika. – Sostinėje yra 5300 šviesoforų, tačiau veikia vos 6 juose sukurti „žalieji koridoriai“. Jei kamštis susidaro nereguliuojamoje sankryžoje ar šalutinėje gatvėje, Vilniaus eismo sistema, nematydama visumos, negali efektyviai parinkti šviesoforų ciklų“, – eismo problemas vardino V.Budreika.
Vytautas Budreika sakė, jog vienas iš TS-LKD siūlymų yra įsirengti moderniausias adaptyvias eismo kontrolės sistemas, galinčias realiu laiku valdyti eismą pagal tuo metu mieste esantį automobilių srautą. Pasak jo, yra miestų JAV ir Europoje, pritaikiusių tokias sistemas. Po jų įdiegimo kelionė automobiliu sutrumpėjo vidutiniškai 25 proc.
Programos pristatymo metu D.Kreivys kalbėjo ir apie miesto viešojo transporto sistemos pertvarką. Jo nuomone, svarbu pasirinkti tinkamą viešojo transporto rūšį, kuri efektyviausiai spręstų kamščių problemas.
„Dabar miesto valdžia siūlo greituosius autobusus, tačiau didelio žmonių persėdimo iš savų automobilių į šiuos autobusus nėra. Remiantis statistika, viename kvadratiniame metre piko metu stumdosi 6–7 vilniečiai. Tai nėra normalu nei Lietuvos, nei Europos miestų standartais. Reikėtų bent du kartus padidinti greitųjų autobusų skaičių“, – sakė D.Kreivys.
Naujame Vilniaus darnaus judumo plane siekiama viešuoju transportu besinaudojančių keleivių skaičių padidinti nuo 24 iki 30 proc. Deja, kandidato nuomone, tai reikštų, kad greitieji autobusai turėtų važiuoti kas 1,5–2 min. vietoje dabartinio 5 min. intervalo.
Vadinasi, vilniečiams būtų neįmanoma kirsti Kalvarijų, Žalgirio gatvių ar Konstitucijos prospekto. „Padidintas kiekis autobusų tiesiog užkimštų gatves dar labiau, nepriklausomai nuo to, ar žmonės perliptų iš savo automobilių į viešąjį transportą, ar ne. Nors greitieji autobusai yra pigiausias, tačiau tikrai ne pats geriausias variantas miestui“, – konstatavo D.Kreivys.
Kandidato nuomone, metro sistemos įdiegimas taip pat susiduria su didelėmis problemomis. „Ekonomine prasme metro nėra naudingas mieste, kuriame mažiau kaip 1 mln. gyventojų“, – sakė D.Kreivys. Pasak jo, vienas iš sprendimų galėtų būti BRT – greitasis talpiųjų autobusų transportas, tačiau jam reikalinga visiškai izoliuota eismo juosta, be to, investiciniai kaštai 30 metų perspektyvoje į BRT sistemą yra beveik tokie pat, kaip į greitaeigį modernų tramvajų. Būtent jo įrengimą kandidatas ir siūlo.
Modernus tramvajus Vilniuje
„Modernus ir tylus antžeminis tramvajus Vilniuje gali būti ta išeitis, kurios šiandien reikia miestui. Ši moderni transporto priemonė nekelia triukšmo, nedarko miesto estetinio vaizdo.
Remiantis kitų Europos miestų statistika, vidutiniškai 20 proc. nuosavų automobilių vairuotojų persėda į tramvajų, kuris gali pervežti didelius keleivių srautus. Galima keisti sąstato ilgį, jis gali važiuoti kas 6 min. Ši transporto priemonė turi gerą kainos ir kokybės santykį. Jo atsiradimas transporto kamščius sumažintų 20 proc.“, – teigė D.Kreivys.
Vilniuje galėtų atsirasti trys tramvajaus linijos.
Pasak jo, Vilniuje galėtų atsirasti trys tramvajaus linijos ir tokie maršrutai: Santariškės–Stotis; Pilaitė–Centras; Stotis–Saulėtekis. Planuojama, kad šių linijų ilgis siektų 48,4 km, o investicijos į projektą atsieitų 750 mln. eurų.
Konservatorių kandidatas į Vilniaus merus teigė, jog naujos transporto priemonės įvedimas Vilniuje kelia daug klausimų ir susilaukia įvairiausių nuomonių. Todėl sprendimą, D.Kreivio nuomone, turėtų priimti patys vilniečiai. „Šis klausimas tiesiogiai liečia visus miesto gyventojus, todėl manau, kad sprendimas turi būti priimtas Vilniaus referendume. Tai bus pirmas kartas, kai vilniečių nuomonė iš tiesų bus išgirsta“, – idėją dėstė D.Kreivys.
Kardinalūs infrastruktūros pokyčiai
Programos pristatyme dalyvavo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas. „Per 28 metus miesto susisiekimo infrastruktūra netobulėjo, priešingai – stagnavo, – sakė jis, – situacija reikalauja ne kosmetinių, o kardinalių pokyčių. Vilniuje, ties arteriniais miesto taškais, atsiras bent 4 nauji viadukai ir bent 3 nauji tuneliai.“
Vilniuje, ties arteriniais miesto taškais, atsiras bent 4 nauji viadukai ir bent 3 nauji tuneliai.
Pasak V.Benkunsko, viena iš problematiškiausių yra Ukmergės gatvė. Jo manymu, Tarandės bloke turėtų atsirasti dviejų lygių sankryža, viaduku turėtų būti sujungtos ir L.Zamenhofo bei Pavilnionių gatvės, čia neliktų trijų šviesoforų. „Viduryje Ukmergės gatvės įrengus Šiaurinę gatvę, taip pat galima būtų atsisakyti trijų šviesoforų. Mokslininkų ir Geležinio Vilko gatvių sankirtoje reikėtų taip pat įrengti dviejų lygių sankryžą, kuri leistų atsisakyti šviesoforo reguliavimo. Vakarinio aplinkkelio ir Molėtų plento sujungimas – šiuo metu stagnuojantis projektas, tačiau jį būtina kuo skubiau įgyvendinti. Baltupiuose verkiant reikalingas pėsčiųjų viadukas“, – vardino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas.
V.Benkunskas įvardino ir kitus probleminius miesto mazgus, kuriuos reiktų narplioti, pvz., Pilaitės ir Laisvės prospektų sankryža. Čia, pasak jo, reikalingas tunelis po Laisvės prospektu, sujungsiantis Pilaitės plentą su Narbuto gatve. Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža taip pat reikalauja tunelio. „Tuneliai reikalingi ir ties žiedais, t.y. Olandų ir Minsko gatvių žieduose, kur automobilių srautai milžiniški“, – sakė V.Benkunskas. Išvardintus sprendinius, pasak jo, pilnai būtų galima įgyvendinti iki 2030 m. V.Benkunskas pabrėžė ir prastą įvažiavimo į sostinę bei išvažiavimo iš jos situaciją, kur penktadienio bei sekmadienio vakarais formuojasi didžiulės spūstys. Pasak jo, problemos sprendimui jau seniai paruoštas projektas, tačiau jis nedovanotinai vilkinamas.
V.Benkunskas įvardino, kad viaduko reiktų ir ties Gariūnų turgaviete. Atkarpoje Vilnius–Trakai, kur stipriai plečiasi pramonės zona, būtina padaryti keturių eismo juostų kelią. Nemenčinės plente taip pat reikalingas 4 juostų kelias iki pat miesto ribų.
Vilnius patogus, sveikas ir išmanus
Kandidatė į Vilniaus miesto tarybą Kamilė Šeraitė aptarė dviračių infrastruktūros ir neįgaliųjų susisiekimo galimybių klausimus. „Mūsų komandos siekiamybė – paversti Vilnių patogiu, sveiku ir išmaniu miestu. Deja, šiandien Vilniuje yra neišplėtota dviračių infrastruktūra, į darbą dviračiu kasdien važiuoja vos 1,5 proc. vilniečių, – sakė ji, – taip yra dėl to, kad trūksta vieningos ir saugios dviračių takų sistemos, nėra vietų, kur galima dviratį parkuoti“. K.Šeraitė pasakojo, kad TS-LKD tikslas – visapusiškai integruoti dviračius ir paspirtukus į miesto viešojo susisiekimo sistemą. Pasak jos, dalinimosi dviračiais sistema turi būti pigi ir paprasta, o centrinėje miesto dalyje galėtų atsirasti dalinimosi paspirtukais tinklas.
K.Šeraitės teigimu, net 51 proc. viešojo transporto priemonių nėra pritaikytos miestiečiams su negalia ar specialiaisiais poreikiais. Būtent todėl viešojo transporto parkas turi būti atnaujinamas įsigyjant tokias transporto priemones, kurios būtų pilnai pritaikytos asmenims su negalia.
Programos pristatymo metu D. Kreivys paminėjo ir daugiau susisiekimo gerinimo sostinėje priemonių. Pvz., prekes ūkio subjektams pristatančiam transportui leisti išsikrauti nuo 20 val. iki 6:30 val., o ne piko metu. Siūloma iniciatyva – parduoti didžiąją dalį savivaldybės autoūkio, o savivaldybei sudarius sutartį su trumpalaikės automobilių nuomos įmonėmis, savivaldybės darbuotojai tarnybiniais reikalais galėtų naudotis automobilių nuomos sistemomis.
Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD rinkimų sąskaitos
