Dar praėjusių metų rugpjūtį VGT nutarė parengti Civilinės saugos ekstremalių situacijų valdymo koncepciją, jos įgyvendinimo planus, tačiau iki šiol, D.Kuliešiaus teigimu, Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybė to nepadarė.
„Buvo konstatuota, kad dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena, pandemijos laikotarpis, yra rimto masto krizė. Turima civilinės saugos sistema, ekstremalių situacijų valdymas nėra pakankamai efektyvus ir jis turi būti tobulinamas.
Praeito VGT nutarimo sprendimai nėra iki galo įgyvendinti. Būtent koncepcija ir jos įgyvendinimo planas, kaip geriau integruoti šiuo metu turimą dviejų lygių ekstremalių situacijų valdymą, nėra parengtas“, – pasibaigus VGT posėdžiui komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas.
Praeito VGT nutarimo sprendimai nėra iki galo įgyvendinti.
Siūlo steigti Krizių valdymo centrą
Pasak jo, iki šiol pavyko parengti tik Civilinės saugos įstatymo projektą, kuris ekstremalių situacijų valdymo klausimo sistemiškai esą nesprendžia.
Nacionalinis, koordinuotas krizių valdymas, D.Kuliešiaus manymu, būtinas valdant COVID-19 pandemiją, taip pat rizikas, susijusias su Astravo atomine elektrine, klimato kaita ar hibridinėmis grėsmėmis.
„Šiandien VGT formate buvo priimtas sprendimas, kad ta koncepcija turi būti parengta iki kito VGT susitikimo. Toliau bus reikalingi tos koncepcijos įgyvendinimo teisės aktai. Pavasario sesijoje tai turėtų būti priimta“, – teigė D.Kuliešius.
Pasak jo, sprendžiant krizes, valdant ekstremalias situacijas, trūksta lyderystės, o savivalda ir nacionalinis lygmuo nedirba sutelktai, esą todėl vertėtų įkurti ir Nacionalinį krizių valdymo centrą.
„Šiandien trūksta lyderiavimo krizių, ekstremalių situacijų valdyme, jeigu tai yra rimto masto krizė ir ekstremali situacija, turimas dviejų lygių savivaldos ir nacionalinis lygmuo yra nepakankamai tarpusavyje integruotas, kad būtų priimami efektyvūs, greiti, savalaikiai sprendimai. Todėl reikalingas Nacionalinis krizių valdymo centras.
Tai galėtų būti kaip sprendimas, kuris padėtų ir stebėti visas galimas krizių ir ekstremalių situacijų rizikas, taip pat atliktų pasirengimą joms, kad parengtis visos valstybės, visų savivaldybių būtų tame reikalingame kokybės lygmenyje. Valdymo elementas irgi yra labai svarbus“, – dėstė D.Kuliešius.
-
Lietuva gynybos finansavimui skolinsis apie 30 mln. eurų, planuojami pajėgumų pirkimai
-
KAM: Lietuvai kelia susirūpinimą Rusijos didelio masto karinės pratybos
-
A.Anušauskas: šių metų šauktinių sąraše didesnę dalį sudaro savanoriai, šauktiniai bus skiepijami nuo koronaviruso
-
Pasirašytos sutartys dėl trijų naujų karinių miestelių statybos
Mano, kad valdant COVID-19 pritrūko centralizacijos
VGT posėdyje dalyvavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, kalbėti apie tai, kokia bus krizių valdymo koncepcija, sudėtinga. Jos kūrimu, politiko įsitikinimu, turėtų užsiimti Vyriausybė, o kuriamas Krizių valdymo centras turėtų būti tiesiogiai pavaldus premjerui.
„Vyriausybės programoje yra numatyta įkurti Ekstremalių situacijų ir krizių valdymo centrą, kuris, mano įsivaizdavimu, turėtų būti pavaldus tiesiogiai ministrei pirmininkei, ir kad tas centras užtikrintų tam tikro lygio centralizaciją su tam tikru kitų institucijų įsitinklinimu <...>, kad visos institucijos įsijungtų“, – svarstė jis.
Pasak L.Kasčiūno, tokis centras veikimas būtų pravertęs ir valdant COVID-19 pandemiją.
„Centralizacijos ir koordinacijos pritrūko. <...> Algoritmas turėtų būti kitoks“, – teigė Seimo narys.
Siekis reaguoti greitai išlieka
Klausimus, susijusius su 2015 metais patvirtina Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, po posėdžio pristatė VGT posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, atnaujinant koncepciją, siekis, kad Lietuva gebėtų greitai reaguoti į karines grėsmes, nesikeis.
Lietuva turi išlikti maksimaliai pasirengusi greitam reagavimui į karines grėsmes.
„Dabar, įvertinus saugumo aplinkos tendencijas, tiek sąjungininkų, tiek Lietuvos priimtus sprendimus, galima konstatuoti, kad ir pagal naują ruošiamą koncepciją Lietuva turi išlikti maksimaliai pasirengusi greitam reagavimui į karines grėsmes – tiek savarankiškai, tiek ir kartu su sąjungininkais“, – kalbėjo ministras ir tikino, jog dėmesys gynybai nemažės, o gynybos finansavimas nuosekliai bus didinamas.
Nuo tada, kai buvo patvirtina gynybos koncepcija, saugumo situacija regione pasikeitė – Rusija sustiprino savo karinius pajėgumus.
„Saugumo situacija mūsų regione pasikeitė tokiu būdu, kad Rusija savo pajėgumus – negalim to slėpti nuo visuomenės – yra padidinusi. Ne tik kuriami nauji pavieniai daliniai, bet ir kariniai junginiai, [vyksta] karinės pratybos, kurios orientuojamos į puolimą.
Yra daugybė indikacijų, kurios rodo, kad Rusija savo pozicijos, kuri buvo prieš šešerius metus, nėra kažkaip pakeitusi, kad mes peržiūrėtume ir savo poziciją ir savo koncepciją“, – komentavo krašto apsaugos ministras.
Pajėgumus sustiprino ne tik Rusija, bet ir Lietuva
Bet, pasak jo, keitėsi ir Lietuvos pajėgumai – karinė technika patobulėjo, vystomos motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ pajėgumai, ypatingą pagalbą infrastruktūrai skyrė sąjungininkai.
„Tikrai negalėčiau įvertinti kitaip, kad per tuos metus padarytas didelis kokybinis šuolis. <...> Manau, per tuos penkerius metus ne tik organizacinės struktūros kariuomenėje naujos atsirado, bet ir vystant oro gynybą, sausumos kovinius pajėgumus, kariuomenės personalo skaičius apskritai išaugo per tą laikotarpį“, – vardijo A.Anušauskas.
Nuotolinė spaudos konferencija:
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.
Tarybą sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
