„Yra tokia rizika, kad tarsi kurį laiką bus dviejų rūšių žmonės“, – per Europos Parlamento (EP) biuro Lietuvoje surengtą spaudos konferenciją, kurioje pristatytas ne tik ES kuriamas žaliasis pažymėjimas, bet ir Lietuvoje pasiūlytas galimybių pasas, sakė Žmogaus teisų stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras.
Pasak jo, galima svarstyti, kiek tokie sertifikatai grąžintų laisvės vieniems ir įtvirtintų tam tikrus ribojimus.
„Diskriminacijos rizika išlieka“, – sutiko jis, atsakydamas į klausimą, ar šiuo atveju tikslas – švelninti karantiną – pateisina priemones, ar siekis įveikti pandemiją yra svarbesnė priežastis nei žmogaus teisės.
„Žmonės nebūtinai bus laimingi“
Ieškant būdų palengvinti keliavimą, kovą Europos Komisija (EK) pasiūlė sukurti skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą.
Jame turėtų būti nurodyta informacija apie persirgimą COVID-19, skiepą nuo šios ligos arba testo rezultatą.
Šis pažymėjimas būtų naudojamas kertant valstybių sienas.
Analogišką idėją Lietuvai pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Tik jo tikslas kitas – galimybių pasas turėtų atverti duris į tam tikras vietas, kurios dėl karantino ribojimų kol kas uždarytos, ir naudotis tam tikromis paslaugomis.
Pavyzdžiui, dalyvauti renginiuose, eiti į sporto klubus, valgyti restoranų viduje.
„Turim du lazdos galus. Tas pats buvo pandemijai prasidėjus su ribojimais, – per spaudos konferenciją priminė D.Pūras. – Dabar – su bandymu grąžinti laisvę. Klausimas, kiek šita inovacija grąžina laisvės, kiek ji įtvirtina kitų žmonių laisvių ribojimus?
Diskriminacijos rizika išlieka ir nebūtinai žmonės, kurie kol kas negaus galimybių paso arba žaliojo pažymėjimo, bus dėl to laimingi. Galbūt jie jaus, kaip dažnai Lietuvoje būna, dar didesnę nelygybę ir neteisybę.
Yra rizika ne tik diskriminacijos, socialinės nelygybės, bet ir įtampos padidėjimo, kai vieniems atrodys, kad kiti tiesiog nusipelnė kažkodėl gyventi geriau. Čia reikalingi saugikliai.“
ŽTSI vadovas čia įžvelgia geopolitinį išbandymą.
„ES kažkiek rizikuoja, būdama lydere žmogaus teisių srityje. Imasi priemonių, kur, ypač asmens duomenų apsaugoje, anksčiau turbūt negalvojome, kad taip bus, kad turėsime vaikščioti su kažkokiu papildomu dokumentu ir su juo pateikti savo su sveikata susijusius asmens duomenis.
Gerai, šnekame apie laikinumą. Bet įsivaizduoju, kad mažiau draugiškos žmogaus teisėms valstybėms seka šituos veiksmus ir tikisi galbūt kitų efektų. Turiu omeny, kad kitos valstybės yra labiau pažengusios su technologijomis, su socialiniu kreditavimu. Žinote, kokiais keliais eina Kinija ir panašiai.“
Pažymėjimai neturėtų būti amžini
D.Pūras vylėsi, jog ES tikrai darys viską, kad žmogaus teisių klausimai būtų rimtai sprendžiami.
„To paties linkėčiau Lietuvai. Nes kol kas jautėsi toks primityvus supriešinimas kitus klausimus sprendžiant, kad va čia dabar sveikatos klausimus sprendžiame, o ne žmogaus teisių.
ES tuo ir yra sėkmės pavyzdys, kad, gerai spręsdama žmogaus teisių klausimus, pasiekė aukščiausią įmanomą pasaulyje gerovės ir sveikatos lygį. Ir dabar su šitais išbandymais vyksta tam tikras tikrinimas raudonų linijų, kurių mes buvome įsipareigoję lyg ir neperžengti.
Nesakau, kad prisijungiu prie tų, kurie kategoriškai yra prieš šituos pasus. Čia yra niuansai Lietuvos ir ES (pažymėjimų – red. past). Bet reikia saugiklių ir dėl diskriminacijos išvengimo, ir dėl asmens duomenų, techninių ir teisinių dalykų, dėl vakcinų ir testų patikimumo, veiksmingumo.
Na, sutikime, kad čia yra daug neaiškimų. Jei žinome, kad yra daug neaiškumų ir tie klausimai bus eskaluojami, kaip mes suvaldysime visas šitas rizikas kartu paėmus, kad tai taptų sėkmės pavyzdžiu? Kad nesupriešintume, kad nebūtų taip, jog žmogaus teisės nenori, kad verslai atsidarytų.“
Anot ŽTSI direktoriaus, imantis propocingumo principo teisininkai turi įvertinti, kur gali būti peržengta riba. Tai padėtų suvaldyti rizikas, ypač tvirtai nusprendus, kad tokie pažymėjimai yra tik laikinas dalykas ir tas laikinumas netaps amžinu.
„Įdomu, kiek piliečiai dar atsisakys įvairių laisvių, turiu omeny dėl asmens duomenų, kiek mes dar sutiksime, kad mūsų asmens duomenys, taip pat su sveikata susiję, būtų kriterijumi mums netgi gauti tam tikras paslaugas, patekti į erdves ir panašiai?
Nedramatizuojant klausimo, jis yra dalis platesnio požiūrio, kad žmogaus teisių nuosekli apsauga turi padėti išspręsti pandemijos valdymą ir nereikia čia supriešinti šitų dalykų, – pabrėžė D.Pūras. – Manau, kad su galimybių pasu ir su ES dokumentu tą galima pasiekti, bet reikia labai rimtai pažiūrėti gal du ar tris ėjimus į priekį ir numatyti visus įmanomus saugiklius.“
Suteiks daugiau teisių?
Spaudos konferencijoje dalyvavusi europarlamentarė Rasa Juknevičienė mano, kad šie pažymėjimai niekam negriežtina ribojimų, priešingai – COVID-19 persirgusiems ar nuo jos pasiskiepijusiems žmonėms jie mažėja, todėl nereikėtų to laikyti žmogaus teisių pažeidimu.
„Pažymėjimas suteiks daug daugiau teisių. Nes dabar testus darosi ir tie, kurie persirgę arba paskiepyti. Ateityje nebereikės. Užteks turėti duomenų bazėje duomenis, kad jis yra paskiepytas, turi pakankamai antikūnų ar yra persirgęs“, – aiškino politikė.
Kitas europarlamentaras Juozas Olekas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad skiepai kol kas ne visiems prieinami, be to, lieka klausimų dėl asmens duomenų naudojimo.
„Du aspektai: lieka žmonės, kurie nori pasiskiepyti, bet negali, jiems nesudaromos tos pačios galimybės, o sveikatos duomenys bus prieinami kitų valstybių pareigūnams, jie gali plisti, kuo žmonės nenorėtų dalytis.
Šitos pozicijos turi „racijos“. Dėl pirmosios – bandoma kuo daugiau paskiepyti ir šitą panaikinti. O dėl antrosios – bandoma nesudaryti centralizuotos prieigos prie visų duomenų, kad patikrinimai būtų atskiri, kad (tikrintų duomenis) ne apie sveikatą, o ar informacija teisinga, nepadirbta.“
Anot D.Pūro, pereinamuoju laikotarpiu dėl to gali kilti įtampų.
„Bus dalis, kurie jaus neteisybę, nelygybę, nes jie bus laikomi nevertais turėti laisves, kurias turi kiti. Ne todėl, kad atsisakytų skiepytis, o ne dėl savo kaltės. Tai gali prisidėti prie įtampų.
Solidarumas, ribojimų laikymasis priklauso nuo to, ar yra pasikėjimas tarp visuomenės narių. Yra tokia rizika, kad tarsi kurį laiką bus dviejų rūšių žmonės: kurie turi rimtą dokumentą ir kurie jo neturi. Tai galima interpretuoti kaip diskriminaciją.“
R.Juknevičienė priminė, kad šiems žmonėms yra kitoks pasirinkimas – pasidaryti testą ir nebūtinai brangesnį bei nemalonesnį PGR, užtektų greitojo.
„Klausimas dėl apmokėjimo išsprendžiamas nacionaliniu lygmeniu. Tų, kurie negali skiepytis dėl tam tikrų sveikatos dalykų, – ne tiek daug, didelės diskriminacijos nėra“, – teigė politikė.
Sąsaja su jau esamais registrais
Anot galimybių paso idėją palaikančios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės patarėjo Karolio Žemaičio, šiuo metu gyvename pagal tam tikrus susitarimus.
Karantinas esą savaime yra iššūkis žmogaus teisių klausimu – nuo ėjimo į prekybos centrą su kauke iki vakcinacijos.
„Šiuo atveju ieškome kokio nors įmanomo susitarimo ir ėjimo po žingsnį atsilaisvinimo link. Gyvename prielaidomis, kad viskas bus gerai, kad birželį turėsime europinį sprendimą, kad pavyks masinė vakcinacija ir artimiausiu metu vis didesnė populiacijos dalis galės gauti vakciną“, – pažymėjo jis ir pridėjo, kad lietuviškas galimybių pasas nukreiptas į artimiausią mėnesį ar pusantro, kol žaliojo pažymėjimo dar nebus.
K.Žemaičio žodžiais, galimybių pase jokių duomenų nebūtų, jis tebūtų sąsaja su jau egzistuojančiais registrais, pavyzdžiui, esveikata.lt, kur jau sukaupti duomenys apie žmogaus persirgimą, pasiskiepijimą ar atliktus testus.
„Galimybių pasas tam tikra prasme yra bilietas. Ten esantis QR kodas nurodo, kad žmogus ne su „fotošopu“ pasirašė, kad yra vakcinuotas ar testuotas. (…) Duomenys yra tiesiog atvaizduojami ir tik tie, kurie privalomi, kad būtų galima įsitikinti, jog žmogus, kuris stovi prie įėjimo į areną, yra tas pats, kuris iš tiesų turi teisę naudotis.“
Vienintelis kelias – testuotis
Panašius klausimus dėl žaliojo pažymėjimo kėlė EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) nariai, kai jo idėją pristatė už teisingumą atsakingas eurokomisaras Didieras Reyndersas.
EK narys pabrėžė, kad pažymėjimas būtų taikomas tik kelionėms į užsienį ir tik kol tęsis pandemija.
Jis turėtų būti išduodamas visiems nemokamai, be to, pagal žmogaus pageidavimą, galėtų būti skaitmeninis arba popierinis.
Komiteto nariai eurokomisarą užvertė klausimais apie privatumo ir asmens duomenų apsaugą, kaip tuos duomenis naudos ES narės, dėl nesirgusiųjų ir nepaskiepytųjų diskriminacijos.
Ne vienas nuogąstavo, kad, nors pažymėjimu siekiama suteikti žmonėms daugiau galimybių judėti po ES, nutiks priešingai, nes keliauti galės tik jį turintieji ir atitinkantieji tam tikrus kriterijus.
Šengeno erdvės taisyklė, kad galima laisvai kirsti sieną, vis tiek negalios, nes teks rodyti pažymėjimą, be to, patikrinimas užtruks, todėl pasienyje susidarys eilės.
Reaguodamas į politikų aiškinimus, esą COVID-19 testai turėtų būti nemokami, D.Reyndersas priminė, kad už dyką atliekami testai, kada reikia diagnozuoti ligą po kontakto su sergančiuoju ar turint simptomų.
Jei žmogui testo reikia tik dėl kelionės, situacija kitokia.
Be to, kai kur už testą reikia mokėti bet kokiu atveju, jie kainuoja skirtingai. Todėl esą bandant sureguliuoti jų kainą būtų kišamasi į valstybių vidaus reikalus.
Atremdamas priekaištus dėl galimos tų, kurie nei sirgo, nei pasiskiepijo diskriminacijos, pareigūnas pareiškė, jog EK intensyviai dirba, kad būtų paskiepyta kuo daugiau žmonių.
Tačiau, jei žaliasis pažymėjimas būtų įteisintas, norėdami keliauti į užsienį nesirgę ir nepasiskiepiję žmonės faktiškai turėtų vienintelę galimybę – testuotis.
