Siūlomas pataisas pasirašė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir komiteto nariai: konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstietis“ Stasys Tumėnas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Ona Valiukevičiūtė.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko Manto Martišiaus teigimu, siūlomos priemonės reikalingos siekiant užkirsti kelią informaciniam karui. Jis primena, kad jau prieš kelerius metus buvo kištasi į referendumą dėl „Brexit“, į JAV prezidento rinkimus. Kaip teigia pašnekovas, būtent dėl tokių atvejų privalu turėti greitai reaguoti leidžiančias procedūras.
„Šiais metais mes turime svarbius rinkimus ir yra siekis, kad kaip galima greičiau tas priemones, kaip saugiklį, kurie apsaugotų nuo priešiškų jėgų kišimosi į mums svarbius įvykius, kad atsirastų. Todėl ir atsiranda toks atsakymas“, – tvirtina M.Martišius.
Prezidentė sukritikavo, kad siūlomos nuostatos gerokai peržengtų Europos direktyvos nuostatas ir sukurtų galimybė riboti žodžio laisvę bei persekioti už kritiką. Reaguodamas į tokias pastabas M. Martišius atkreipia dėmesį, kad kol kas projektas yra pateikimo stadijoje.
„Institucijos gali pasisakyti ir pasakyta, kas tas nacionalinis saugumas. Pati sąvoka paimta Nacionalinio saugumo strategijos, kuri priimta Lietuvos Respublikos Seime. [...] Žinoma, galima taisyti kažką išbraukiant ar prirašant“, – tvirtina M.Martišius.
Pašnekovas pateikia pavyzdį – užsienyje melagingai paskelbus informaciją, kad vienas iš Lietuvoje veikiančių bankų bankrutuoja, kiltų didelė panika, tačiau į tai LRTK negalėtų reaguoti.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius akcentuoja, kad formuluotės projekte yra per daug abstrakčios: „Turbūt daugelis teisininkų šiandien atkreipia dėmesį į tai, kad būtų sunku atskirti, kada ir kokiose situacijose Lietuvoje leidžiama kritikuoti valdžios institucijas, o kokiose – neleidžiama. Kalbama ne apie pačią kritiką, bet apie tai, kad draudžiama atskleisti informaciją, dėl kurios žmonės galėtų, pavyzdžiui, nepasitikėti institucijomis.“
D.Radzevičius priduria – vis dėlto pateiktas pavyzdys apie bankus nėra tinkamas, nes bankai nėra institucijos, tai – komercinės įstaigos. Kaip teigia D.Radzevičius, pagal dabar siūlomą formuluotę, žiniasklaidai būtų draudžiama pranešti apie kyšį paėmusį kokios nors institucijos atstovą ar politiką.
„Tokia informacija gali pakirsti pasitikėjimą, bet žurnalistai turi pareigą apie tai pranešti visuomenei. Tokia formuluotė, kuri įrašyta projekte, nenumato jokių išlygų, kad žurnalistai turi teisę kritikuoti, net jeigu tas įvaizdis būtų subloginamas. Manyčiau, kad turime labai atidžiai įjungti raudoną lemputę tokioms pataisoms, kuriose naudojamos pernelyg abstrakčios formuluotės“, – įsitikinęs D.Radzevičius.
Pasak Žurnalistų sąjungos pirmininko, kai kurios siūlomos sąvokos net nėra paaiškintos. Pavyzdžiui, projekte nurodoma, kad draudžiama silpninti tautinę tapatybę, tačiau nenurodoma nei kokios tautos tapatybę, nei kas yra apibrėžiama kaip tapatybė.
„Bandau įsivaizduoti, jog teisiškai tai pritaikyti tikrai labai keblu. Jeigu būtų numatytas pritaikymas, kiltų abejonė, ar iš tikrųjų siekiami tikslai yra tokie pat, kaip parašytas įstatymas. [...] Demokratinėje visuomenėje tokie draudimai greičiausiai taip, kaip surašyti dabar, vargu ar padės nacionaliniam saugumui“, – sako D.Radzevičius.
Tą pačią poziciją išsako ir naujienų agentūros BNS vyriausias redaktorius Vaidotas Beniušis. Anot jo, siūlomos pataisos leidžia labai skirtingai jas interpretuoti: „Turėtų būti atvirkščiai – bet koks žodžio laisvės ar žiniasklaidos laisvės ribojimas turėtų būti labai griežtai apibrėžtas. Pono Martišiaus interpretacija leistų tikėtis, kad įstatymas būtų taikomas protingai, bet nebūtinai jis ar taip pat mąstantis žmogus visą laiką bus komisijoje.“
Jis neatmeta galimybės, kad LRTK ar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje galėtų atsirasti žmonių, kurie itin palaikytų valdžią ir dėl to laisviau vertintų žiniasklaidos informaciją kaip kritiką: „Pavojingumas pasireiškia tuo, kad sukuriamos prielaidos manipuliuoti šiuo įstatymu, ribojant žiniasklaidos laisvę. [...] Tos formuluotės paimtos iš nacionalinio saugumo strategijos. Taip, tai yra tiesa, bet tai nereiškia, kad padarytas geras žingsnis.“
Jo nuomone, priėmus siūlomas pataisas, būtų skurtas instrumentas, kuriuo būtų itin lengva piktnaudžiauti: „Tikiu Lietuvos teisine sistema ir, jeigu kiltų teisiniai ginčai, tikiu, nuostatos būtų išaiškinamos taip, kaip aiškino ponas Martišius, nes mūsų teismais jau ima remtis ir Strasbūro teismo praktika, ir pan., bet iki tol visą laiką gyventume rizikoje, kad itin uoliai valdžią norintys ginti, pavyzdžiui, LRTK ar Žurnalistų etikos inspektoriai, turėtų vėzdą, kuriuo galėtų piktnaudžiauti.“
D.Radzevičiaus tvirtinimu, jau kitą savaitę Lietuvos žurnalistų sąjunga pateiks siūlymus, kaip, remiantis teisės ekspertų žiniomis, turėtų būti pakoreguotas siūlomas projektas.
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
