Vis dėlto LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė tvirtina, kad savo pasisakymais ir įrašu „Facebook“ premjeras Saulius Skvernelis parodo savo ir savo komandos požiūrį į žiniasklaidą ir jos atstovus. I.Makaraitytės teigimu, premjero siūlymas žiniasklaidai skiriamus pinigus geriau išdalyti skurstantiems taip pat parodo bandymą gerinti savo padėtį ir išreiškia požiūrį į žiniasklaidos laisvę: „Šis sakinys vienaip ar kitaip yra labai simptomatiškas ir atskleidžiantis tikrąjį premjero ir jo komandos portretą. Labai blogai, kai politikai šitaip galvoja. [...] Kalbame apie tai, kad politikai patys visuomet maitina žiniasklaidą viešųjų ryšių projektais, Europos Sąjungos pinigai buvo pumpuojami ir iki šiol yra pumpuojami į žiniasklaidą.“
Žurnalistės aiškinimu, komercinės žiniasklaidos priemonės neretai dalyvauja konkursuose, kad taptų Europos Sąjungos ar, pavyzdžiui, valstybinių įstaigų projektų informacijos skleidėjomis. Tai, anot I.Makaraitytės, netgi gali daryti poveikį pačių žiniasklaidos priemonių kuriamam, neremiam turiniui.
„Iš tikrųjų tie viešųjų ryšių skyrių arba viešinimo pinigai kažkuria prasme yra gyvybiškai svarbūs. Aš pati iki šiol visuomet dirbau komercinėse žiniasklaidos priemonėse. Patikėkite manimi, kiekvieną kartą, kai pajudini kokią nors temą, žmonės vaikšto su siaubu galvodami – gerai, dabar bus dar vienas konkursas, tai greičiausiai laimės konkurentas, nes mes čia per griežtai padarėme“, – pasakoja I.Makaraitytė.
Patikėkite manimi, kiekvieną kartą, kai pajudini kokią nors temą, žmonės vaikšto su siaubu galvodami – gerai, dabar bus dar vienas konkursas, tai greičiausiai laimės konkurentas, nes mes čia per griežtai padarėme, – pasakoja I.Makaraitytė.
Jos teigimu, tokia padėtimi naudojasi ir viešųjų ryšių agentūros, kurios skirsto tuos konkursus, ir gali bandyti spausti žiniasklaidos priemones: „Jeigu visi pinigai nuteka vienai kažkuriai, pavyzdžiui, televizijai, kita konkurencinė televizija gali išgyventi? Ne, negali. Vadinasi, jie visi daro tam tikrus suokalbius.“
Pašnekovės tvirtinimu, nėra tiksliai aišku, kokius pinigus ir kokią žiniasklaidą premjeras turėjo omeny, sakydamas, kad juos būtų galima paskirti skurstantiesiems, tačiau vieninteliai pinigai, kurie pasiekia komercinę žiniasklaidą, yra būtent tie, kurie skirti įvairiems informacijos viešinimo projektams.
„Per tai patenka į komercinę žiniasklaidą tie valstybiniai milijonai. Jeigu juos užrauktų vyriausybė, visus, ir paliktų žiniasklaidą konkuruoti tikroje konkurencinėje rinkoje, manau, mūsų žiniasklaidos kokybė tikrai pagerėtų. Tada S.Skverneliui, man atrodo, būtų dar truputį blogiau“, – LRT RADIJUI sako I.Makaraitytė.
Jeigu premjeras vis dėlto kalbėjo apie lėšas, skiriamas visuomeniniam transliuotojui, tvirtina žurnalistė, reikia prisiminti, kad pati valdžia sudarė galimybes LRT nebegauti pajamų iš komercinės veiklos, reklamos. Tokiu būdu buvo siekiama visuomeninį transliuotoją padaryti dar labiau nepriklausomą.
„Skaičiau tame pačiame Facebook buvo žmonių, kurie išskaitė šiuose keliuose sakiniuose grasinimą, pavyzdžiui, LRT, nes LRT taip pat gyvena iš biudžeto pinigų ir čia kaip tik yra kelios dešimtys milijonų eurų. [...] jai buvo suteiktos tokios galios, ji neteko komercinių pajamų, kad gautų visišką nepriklausomybę net ir nuo komercinių interesų“, – atkreipia dėmesį I.Makaraitytė.
Ji priduria – bandymas turėti didesnę įtaką LRT buvo būdingas ir ankstesnėms valdžios. Tai, pašnekovės teigimu, kelia didelį nerimą, nes rodo politikų požiūrį: „Visuomet buvo noras, ypač dėl LRT, turėti daugiau įtakos ir paveikti, užčiaupti kritiškesnius žurnalistus arba padaryti taip, kad jų iš viso neliktų, ir pasistatyti savo žmones. Ar prisimenate nors vieną valdžią, kuri nebūtų kėlusi panašių idėjų? Deja, taip nebuvo. [...] Tiesiog tokia yra mūsų politinė kultūra, deja. Tokia yra mūsų visuomenė, kuri dažnai labiau palaiko politikus ir tos vienos tiesos monopolį, o ne kritines diskusijas, kurios daug kam būna nepatogios.“
Žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius antrina, kad tiesioginių pinigų iš vyriausybės žiniasklaida niekada negavo ir negauna: „Žinote, jeigu norėta pasakyti, kad mes iš žurnalistų paimsime daug pinigų už tai, kad jie gauna informaciją [iš Registrų centro], ir po to duosime, pavyzdžiui, pensininkams, kad žurnalistai turi Lietuvoje išlaikyti pensininkus ar nukentėjusius žmones, tai gal tada čia buvo toks juodas humoras. Taip bandyčiau galvoti, nes sveiku protu taip nesakytume, nes žurnalistai negauna jokių pinigų.“
Kaip teigia žurnalistų sąjungos pirmininkas, nors dėl draudimo gauti Registrų centro duomenis teisinamasi ankstesne patirtimi, ši valdžia kaip tik turi galimybę pagerinti, o ne dar labiau pabloginti situaciją.
„Manau, premjeras turi visus šansus dabar pasinaudoti ta situacija ir ištaisyti praeities valdžių klaidas, atversti kažkokį naują puslapį. Bet tam reikia tik vidinio noro ir tam tikros stiprybės, galbūt nuryti kritikos piliulę“, – svarsto D.Radzevičius.
Manau, premjeras turi visus šansus dabar pasinaudoti ta situacija ir ištaisyti praeities valdžių klaidas, atversti kažkokį naują puslapį. Bet tam reikia tik vidinio noro ir tam tikros stiprybės, galbūt nuryti kritikos piliulę, – svarsto D.Radzevičius.
Jo aiškinimu, susidariusioje situacijoje žurnalistai tenori trijų dalykų. Pirmiausia, gauti priėjimą prie Registrų centro duomenų nemokamai, kaip tai yra daroma išsivysčiusiose valstybėse. Tokia prieiga leidžia žurnalistams patikrinti informaciją, savo straipsniuose pateikti patikrintus faktus.
Taip pat, tvirtina D.Radzevičius, žurnalistai reikalauja paviešinti S.Skvernelio pasisakymą apie žiniasklaidą vyriausybės posėdyje: „Mes visi norime suprasti, koks yra tikrasis požiūris į žurnalistus, žiniasklaidą. Tiesiog norime žinoti tiesą.“
Trečiasis reikalavimas, tvirtina D. Radzevičius, susijęs su valdžios noro įvesti didesnę kontrolę ir pakeisti LRT valdymą. Pašnekovo teigimu, Lietuvos žurnalistų sąjungai toks siekis pirmiausia atrodo kenksmingas tiek pačiai valdžiai, tiek visuomenei.
„Mes apie tai garsiai ir sakome. Net jeigu valdžios institucijos ar premjeras, ar dar kažkas kitas nenori kontroliuoti žiniasklaidos, sprendimai gali padaryti taip – jei ne jie patys, tai kažkas kitas tai padarys iš valdžios. Reikėtų labai atidžiai vertinti ir galbūt priimti kritiką labiau kaip patarimą, ką daryti ir ko nedaryti, nei traktuoti kaip kažkokį karą. Būtų daug sveikiau mums visiems“, – apibendrina D.Radzevičius.
Pagal LRT RADIJO laidą „60 minučių“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
