„Dėl Jūros šventės tikrai ateinančiomis savaitėmis matysime padidėjusius atvejų skaičius“, – BNS antradienį sakė NVSC atstovė.
Anot jos, jau dabar Klaipėdos regione situacija yra prasčiausia šalyje, o dalis į šventę vykusių žmonių nepaisė saugumo rekomendacijų: glaudžiai būriavosi, nedėvėjo kaukių.
Tradicinė Jūros šventė uostamiestyje tris dienas vyko praėjusį savaitgalį. Nors epidemiologai nerimavo dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos regione, renginio organizatoriai žadėjo šventėje daugiau dėmesio skirti saugumui.
Beveik pusė aktyvių protrūkių – Klaipėdos regione
D.Razmuvienės teigimu, praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuoti 29 aktyvūs ligos protrūkiai, tai beveik dvigubai daugiau nei savaitę anksčiau, kai jų buvo 16. Beveik pusė, 13, protrūkių nustatyta Klaipėdos apskrityse.
Epidemiologė sako, kad didesnis susirgimų skaičius vakarinėje šalies dalyje yra siejamas su didesniu mobilumu vykstant poilsiauti prie jūros. Be to, tarp naujų užsikrėtusiųjų dominuoja jaunesnio amžiaus žmonės.
„Žmonės yra atsipalaidavę. (...) Dabartiniu metu registruojama daugiausiai sergančiųjų nuo 15 iki 34 metų“, – apibendrino NVSC atstovė.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šioje amžiaus grupėje, išskyrus vaikus, paskiepyta mažiausiai žmonių – 25–34 metų grupėje bent vieną vakcinos dozę gavo 48,1 proc., o 16–24 metų grupėje – 46 proc. gyventojų.
Painioja su peršalimu
NVSC atstovė sako, kad dažniausiai žmonės ir toliau užsikrečia šeimose, tačiau epidemiologams nerimą kelia, kad daugiau nei pusė žmonių nežino, kur galėjo tai įvykti.
„Apie 57 proc. žmonių nežino, kur galėjo užsikrėsti“, – teigė ji.
Epidemiologė pabrėžia, kad ir simptomus šiuo metu sunku atskirti, nes žmonės galvoja, jog paprasčiausiai peršalo.
„Kadangi dominuoja delta variantas, jis išstūmė alfa variantą, tai simptomai kol kas yra labai panašūs į peršalimo ligų simptomus. Yra sloga, temperatūra, skauda galvą, skauda gerklę. Bet tokių simptomų, kurie buvo būdingi pirmai atmainai – skonio, kvapo praradimas – tokie simptomai kol kas nebuvo registruoti“, – aiškino D.Razmuvienė.
Pasak gydytojos, nors šiuo metu matomas vėl išaugęs susidomėjimas vakcina, skiepijimo vietos turėtų tapti vis mobilesnės, ypač siekiant paskiepyti kuo daugiau pačių vyriausiųjų.
„Reikia daugiau mobilių punktų. Yra nemaža dalis vyresnio amžiaus asmenų, kurie yra nepaskiepyti, o jiems rizika – didžiausia“, – aiškino D.Razmuvienė.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu bent vieną skiepo dozę gavo kiek daugiau nei pusė vyresnių nei 80-ies gyventojų.