D.Šmyhalis: tai signalas Rusijai
D.Šmyhalis savo „Twitter“ paskyroje šalia nuotraukos, kurioje spaudžia ranką G.Paluckui, rašė, jog penktadienį Kyjive prasidėjusios tarpvyriausybinės Lietuvos ir Ukrainos konsultacijos ir apskritai gausaus Lietuvos politikų būrio vizitas yra „gyvas paramos Ukrainai pavyzdys“.
„Tai – taip pat aiškus mūsų nepajudinamos vienybės ir ryžto signalas rusijai. Lietuva yra ypatinga valstybė ukrainiečiams. Turime bendrą tikslą – kiek įmanoma greitesnę Ukrainos pergalę kare, taip pat aiškios, teisingos ir tvarios taikos įtvirtinimą“, – viename iš net kelių savo įrašų apie šį vizitą skelbia D.Šmyhalis.
Ukrainos premjeras vardijo ir temas, kuriomis diskutavo politikai: Ukrainos ir Europos gynybos stiprinimas, atstatymas, ryšių stiprinimas prekybos ir ekonominių ryšių, energetikos, žemės ūkio srityse, taip pat – kaip būtų galima stiprinti sankcijas Rusijai.
Jis paragino Vakarus kuriant Ukrainos paramos fondą iš įšaldyto Rusijos turto naudoti ne tik už jį gautą pelną, bet ir patį turtą.
D.Šmyhalis taip pat padėkojo Lietuvos Vyriausybei už jos paramą Ukrainai siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO.
Vizito maršrutas koreguotas dėl saugumo
Nors vizito detalės ir Lietuvos delegacijos sudėtis iki penktadienio viešai nebuvo skelbiamos, iš registruoto premjero Gintauto Palucko potvarkio aišku, jog Lietuvoje iš 14 kabineto narių, neskaitant premjero, liko tik finansų ministras Rimantas Šadžius.
Tuo metu prieš pat G.Palucko Vyriausybės vizitą Ukrainos sostinėje tvyrojo įtampa – pranešta apie virtinę raketų atakų, o Kyjivo meras Vitalijus Klyčko informavo, kad sostinėje buvo sužeisti septyni žmonės ir kad keturi jų buvo hospitalizuoti. Taip pat pranešama apie vieną žuvusįjį. Mieste kilo daug gaisrų.
Socialinio tinklo „X“ paskyroje G.Paluckas pasidalino nuotrauka, kur jis su kolegomis atiduoda pagarbą prie žuvusiųjų atminimo sienos Kyjive.
„Kaip premjerui būti pirmojo vizito Kyjive yra privilegija ir garbė. Prie Kyjivo Atminimo sienos su mano ministrų kabinetu išreiškėme pagarbą kritusiems Ukrainos herojams, vyrams ir moterims, kurie paaukojo savo gyvybes už savo šalies bei Europos laisvę“, – rašė G.Paluckas.
-
Nueinanti valdžia paliko mažėjantį gynybos biudžetą ir apkarpytą paramą Ukrainai: ką darys nauji valdantieji?
-
G.Palucko Vyriausybė darbą pradeda nuo ambicingo vizito: išvyksta į Ukrainą, susitiks su V.Zelenskiu
-
Į Ukrainą atvyko Ministrų kabinetas, susitiks su V.Zelenskiu bei kitais vadovais
-
Rusija kerštauja: raketos sugriovė ukrainiečių namus, paliko juos be automobilių
-
Su premjeru į Kyjivą neišvyko tik finansų ministras R.Šadžius
Tuo metu D.Šakalienė 15min telefonu iš Kyjivo papasakojo, kokia šiuo metu saugumo situacija. Ji taip pat užsiminė, kad dėl saugumo teko kiek koreguoti pirminius planus.
„Na, kaip pajuokavo gynybos ministras, pasveikinęs mūsų delegaciją, sakė – jie (rusai – 15min) mėgsta tai daryti. Bet pastaruoju metu apskritai tai yra labai intensyvu, dėl to tai – nieko labai neįprasto.
Mūsų kelionėje šiek tiek pasikeitė logistika, bet šiaip – viskas gerai“, – sakė D.Šakalienė.
Vis dėlto ji pripažino, kad situacija, kai kone visa vienos šalies Vyriausybė vienu metu vieši karo draskomoje Ukrainoje, yra „tikrai labai neįprasta“.
„Tačiau tuo pačiu Ukrainos pusė vertina tokį solidarumo išreiškimą, nes tai labai aiškiai parodo, kad šiai Vyriausybei pagalba, parama Ukrainai yra vienas iš top prioritetų, ir mes ruošiamės tą paramą tęsti visais būdais – tiek tiesioginės pagalbos būdu, t.y. finansai, karinės technikos donacijos, darbas prie gynybos pramonės projektų, bet ir tuo pačiu tas politinis darbas siekiant Ukrainai svarbių tikslų“, – teigė D.Šakalienė.
Ji sakė negalinti atskleisti, ar vizito metu numatyti apsilankymai ir vietose, kuriose penktadienį ar pastarosiomis dienomis įvykdytos rusų atakos.
Vis dėlto D.Šakalienė pabrėžė, kad Ministrų kabinetas dėl savo saugumo nesibaimina.
„Tikrai ne – mes pasitikime ukrainiečiais, šioje vietoje turime pasiųsti labai aiškią žinutę: tai, ką Ukraina demonstruoja, yra drąsa, tai, į ką reaguoja Rusija, yra baimė, abejonės ir neryžtingumas. O mes čia esame ramiai, darome savo darbą“, – sakė ministrė.
Ji taip pat patvirtino jau turėjusi atskirą dvišalį susitikimą su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu.
Suplanuota parama – 150 mln. eurų
Dar dėliojant Vyriausybę D.Šakalienė buvo pažadėjusi, jog vienas pirmųjų jos darbų bus per artimiausias savaites konsultuotis su ukrainiečių atstovais bei sudėlioti konkretesnį paramos šaliai planą.
Ministrė tvirtino kol kas detalių negalinti atskleisti, bet šiek tiek detaliau įvardijo sritis, kuriose Ukrainai pažadėta parama 2025-aisiais.
„Taip, aptarėme tiek tai, ką mes jiems perkame ir duodame, tiek tai, ką mes iš jų gynybos pramonės įsigyjame ir atiduodame. Prieš pat mano vizitą 10 mln. buvo skirtą įsigijimui jų karinės įrangos, tą darysime dar ir kitų metų pradžioje – stengsimės, kad finansavimas būtų kaip įmanoma greitesnis, nes jiems taip pat svarbu gauti ne trečią, o pirmąjį metų ketvirtį.
O planuojame investuoti į oro gynybą, į amuniciją, į dronus ir antidronus. Labai svarbu, kad visa tai susiję su mūsų gynybos pramonės gaminama produkcija. Tokiu būdu tai bus ir pagalba Ukrainai, ir mūsų gynybos pramonės vystymas“, – pabrėžė D.Šakalienė.
Buvusi Vyriausybė suplanavo apie 100 mln. paramą Ukrainai, bet, kaip pabrėžė buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas, ir šių metų pradžioje planuose nebuvo numatyti visi poreikiai, o jie pildyti metų eigoje atsižvelgiant į konkrečius ukrainiečių poreikius.
D.Šakalienė sako, jog šiuo metu jau ketinama skirti apie 150 mln. eurų – pinigai Ukrainai būtų skirti ne tiesiogiai, tačiau vykdant technikos, ginkluotės pirkimus.
Ministrė patikino, jog bus siekiama įvykdyti pažadą kitąmet iš viso skirti Ukrainos paramai 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto – tai sudarytų apie 200 mln. eurų.
„Tai bus pirkimai jiems, taip pat ir per tarptautinius mechanizmus, tai bus pirkimai ir iš mūsų gynybos pramonės ukrainiečiams, investicijos į mūsų bendrus projektus“, – detalizavo D.Šakalienė.
Ji taip pat sakė, kad R.Umerovą tenkina Lietuvos planai.
K.Budrys: Ukraina NATO – mūsų atsakomybė
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, susitikęs su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha, pabrėžė, jog šaliai tenka atlaikyti ir spaudimą dėl peršamų taikos derybų, o realiausias saugumo garantas, pasak ministro, būtų Ukrainos narystė NATO.
„Vis garsiau skambant raginimams sėsti prie derybų stalo su agresore Rusija, turime visomis išgalėmis padėti Ukrainai atlaikyti šį spaudimą ir iš esmės susistiprinti savo pozicijas.
Nepamirškime, kad kalbame apie trečius metus vykstančią Rusijos karinę agresiją prieš taikią kaimyninę šalį. Rusija yra užpuolikė, o Ukraina – auka. Vienintelis kelias į tvarią ir teisingą taiką – realios saugumo garantijos, pirmiausia – Ukrainos narystė NATO. Suteikti šias garantijas yra mūsų – Vakarų šalių – atsakomybė“, – susitikimo metu pabrėžė K. Budrys.
Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad ssitikime užsienio reikalų ministrai aptarė padėtį fronte, karinės, diplomatinės, finansinės paramos ir humanitarinės pagalbos Ukrainai prioritetus.
K.Budrys akcentavo, kad Lietuva pagal BVP yra viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų ir žadėjo siekti, kad Lietuvos pavyzdžiu sektų ir kiti sąjungininkai.
L.Kasčiūnas: Vyriausybės gestas – teisingas
Dar prieš vizitą neoficialiai kai kurie ministrai reiškė susirūpinimą dėl saugumo, ar vykstant visai Vyriausybei jie negali tapti lengvu Rusijos atakų taikiniu. Vis dėlto dalis kabineto narių teigė neabejojantys, kad Maskva tokiai provokacijai tikrai nesiryžtų.
Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas L.Kasčiūnas sako, kad ukrainiečiai tikrai pajėgūs užtikrinti bet kurių aukšto rango svečių saugumą, nes intensyvaus karo sąlygomis gyvena jau daugiau beveik trejus metus.
.
Politikas sako nepamenantis atvejų, kad visa Lietuvos Vyriausybė būtų vienu metu viešėjusi užsienio valstybėje, o ypač ten, kur vyksta aktyvus karinis konfliktas, ir netgi pagyrė šį politinių oponentų Vyriausybės sprendimą.
„Ne, tikrai nesu fiksavęs, kad toks vizitas būtų buvęs, tai tikrai manau yra šaunus simbolinis veiksmas išsakant Lietuvos paramą“, – 15min sakė jis.
„O ukrainiečiai gyvena, dirba, kovoja, kuria šeimas, kaip tai bebūtų sudėtinga karo sąlygomis. Nepaisant tam tikrų rizikų, kurios yra, nes važiuojame į kariaujančią šalį, tuo skųstis tikrai nereikia. Manau, kad tai – teisingas sprendimas“, – 15min sakė L.Kasčiūnas
Vis dėlto politikas pabrėžė, jog svarbi ne tik politinė žinia, bet ir susitikimų turinys: ką Lietuva duos Ukrainai.
„Taip, simbolika yra svarbi, bet yra ir praktiniai paramos reikalai, kurie sprendžiasi, kai susitinka gynybos ministras su gynybos ministru, premjeras su premjeru, užsienio reikalų ministras – su užsienio reikalų ministru“, – kalbėjo buvęs ministras.
Šio vizito metu yra numatyti ir kai kurie kiti dvišaliai Lietuvos ir Ukrainos ministrų susitikimai, įskaitant ir G.Palucko personalinį pokalbį su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu.
L.Kasčiūnas sako, kad dar jam būnant ministru, ukrainiečiai sudėliojo prioritetus, tad naujoji Vyriausybė, jo galva, turėtų tęsti pradėtus darbus.
„Pirmiausia tai yra artilerijos amunicija – čia yra galimybė dalyvauti toliau čekų iniciatyvoje su savo lėšomis, ką sėkmingai padarėme pernai ir dalis amunicijos, kurią buvome užsakę už 35 mln. eurų, jau atvyko. Kita kryptis yra industrinės bazės Ukrainos stiprinimas, ką padarėme su 10 mln. tolimojo nuotolio dronų pajėgumo įsigijimais iš Ukrainos gynybos pramonės“, – vardijo L.Kasčiūnas.
Anot jo, gerą efektą galėtų duoti ir Šiaurės bei Baltijos valstybių iniciatyva padedant rengti bei aprūpinti naujas brigadas, oro gynybos sistemos – tai jau daroma ir perduodant Lietuvos turimas nešiojamas raketines sistemas GROM.
Kaip anksčiau pranešė Vyriausybė, vizito metu pirmą kartą įvyks bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių susitikimas, taip pat dvišaliai premjero pokalbiai su Ukrainos vadovais.
Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose, o praėjusią savaitę prisiekusi Vyriausybė savo programoje žada remti šalį „iki pergalės ir po jos“.
Programoje žadama teikti karinę paramą, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, padėti siekiant greitesnės Kyjivo narystės ES ir NATO.
