Taip ji kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog Lietuva galėtų svarstyti nepaisyti europinių fiskalinės drausmės taisyklių, kad spėtų iki 2030 metų pilnai išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje.
Pasak šalies vadovo, tam reikėtų per artimiausius šešerius metus gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau lėšų.
„Kalbant apie finansavimą, buvo labai paprastas atsakymas – (pirma – BNS) karinis patarimas, buhalterija po to. Tai šiuo atveju, kai yra išsakyta ginkluotųjų pajėgų vado, kad tai yra 5 proc., apie kuriuos turime kalbėti, tai reiškia, kad susirinkę į tą formatą (Valstybės gynimo tarybos – BNS), (...) aš neabejoju, kad mes ir ieškosime tų pinigų“, – LRT televizijos laidai „LRT Forumas“ pirmadienį sakė D.Šakalienė, laikoma realiausia socdemų kandidate tapti krašto apsaugos ministre naujojoje Vyriausybėje.
Pasak jos, socialdemokratai jau daugiau nei vienerius metus kalba apie galimus šaltinius, iš kur būtų galima padidinti finansavimą krašto apsaugai.
„Reikės viso paketo priemonių – nuo pakeitimų mūsų pačių mokestinėje sistemoje, iki skolinimosi tarptautinėje rinkoje, vidaus rinkoje, iki darbo su mūsų partneriais, kad ir per tam tikrus Europos Sąjungos instrumentus mes galėtume turėti tam tikros pagalbos sprendžiant viso Šiaurės-Rytų flango problemas“, – sakė politikė.
„Tai atsakymas iš mūsų paprastas – taip, pinigų mes ieškosime ir rasime“, – pridūrė ji.
Pirmadienį socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasirašytame valdančiosios koalicijos susitarime įsipareigojama užtikrinti „karinį patarimą atliepiantį gynybos finansavimą“.
Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036 – 2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.
Prezidentas G.Nausėda pirmadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sakė, kad siekiant paankstinti divizijos įsteigimą iki 2030 metų, gynybai per šį laikotarpį reikalingi 10 – 14 mlrd. eurų papildomų lėšų, lyginant su tuo, kas preliminariai numatoma skirti dabar.
Anot jo, šio finansinio poreikio padalijimas per šešerius metus ir reikštų, kad gynybai būtų skiriama nuo 5 iki 5,5 proc. BVP.
Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neviršytų 60 proc. ekonomikos dydžio.
G.Nausėda teigė neabejojantis, kad Lietuvai pavyktų įtikinti Europos Komisiją nepaisyti šių kriterijų dėl didesnio gynybos finansavimo.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, alternatyvų sprendimui išvystyti diviziją iki 2030 metų nėra.
„Kaip jau buvo sakyta, mes negalime sau leisti turėti planus įgyvendintus tik 2040 metais. Nežinia, kam mums tada jų reikės“, – „LRT Forume“ sakė K.Budrys.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. BVP.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.
