Per Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikimą ji teigė, kad jei kiekviena Ramšteino formate dalyvaujanti valstybė skirtų 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) Ukrainai remti, šios šalies pozicijas būtų galima sustiprinti tiek, kad taikos iliuziją, kuria pradeda tikėti pasaulis, pakeistų tvari taika per aiškiai projektuojamą jėgą.
KAM duomenimis, Lietuva Ukrainai pernai skyrė 0,28 proc. BVP (tai sudaro 210 mln. eurų) ir yra pasiryžusi tęsti.
Artimiausiu metu Ukrainą turėtų pasiekti dar viena 10 mln. eurų injekcija į Ukrainos gynybos pramonę, 30 mln. eurų bus pervesti į Išminavimo pajėgumų koalicijos fondą.
„Mes negalime sau leisti paaukoti Ukrainos. Visi puikiai žinome, kad Ukrainai neskiriame pakankamai paramos pergalei prieš agresorių. Ramšteino formato šalys kartu sudėjus yra nepalyginamai stipresnės ir turtingesnės nei Rusija. Tačiau nepakanka galios popieriuje“, – tvirtino D.Šakalienė.
„Vis dar esame per lėti, elgiamės taip, tarsi karas Ukrainoje būtų pratybos, tarsi negirdėtume Rusijos grasinimų NATO. Kiekvienas Rusijos tankas, sunaikintas Ukrainos žemėje, yra tankas, kuris niekada nepajudės į mūsų teritoriją“, – kalbėjo ji.
Ramšteino susitikime vyko ir Pajėgumų koalicijoms vadovaujančių šalių posėdis, jame dalyvavo aštuonioms Pajėgumų koalicijoms vadovaujančių valstybių gynybos ministrai.
Per jį D.Šakalienė pristatė Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Išminavimo pajėgumų koalicijos veiksmų planą, strateginius tikslus ir kilusius iššūkius.
Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva sukurta 2022 metų balandį. Ankstesnis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko pernai rugsėjį.
