Prie jo prisidėjo buvęs bendražygis žmogaus teisių gynime Dainius Pūras, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, „Skaidrinam“ iniciatorius, laidų vedėjas ir visuomenininkas Andrius Tapinas, laikinasis krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir politologas Linas Kojala.
Pagrindinės citatos
- D.Pūras apie darbus dėl vaiko teisių: „Ji ėmėsi ant savęs tą nepopuliarią naštą“
- R.Karbauskis: „Tikriausiai niekada nesuprasiu šitos moters“
- A.Tapinas apie parlamentines išlaidas: „Ji yra prie tų, kurie daugiausia išnešė iš Seimo sandėlio“
- L.Kojala apie saugumo ir gynybos temų išmanymą: „Man buvo akivaizdu, kad domimasi tomis temomis ne probėgšmais“
- L.Kasčiūnas: „Man sunku pasakyti, kaip ji reaguos į krizines situacijas“
Nuo „valstiečių“ iki socialdemokratų
46 metų D.Šakalienės vardas nacionalinės politikos padangėje išryškėjo 2016 metais, kai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ji pateko į Seimą.
Tiesa, prie Ramūno Karbauskio vedamos politinės jėgos, tais metais formavusios valdančiąją koaliciją, buvusi žmogaus teisių gynėja ir žurnalistė taip ir neprisijungė.
D.Šakalienė tuo metu, iškart po rinkimų, prasitarė apie pasiūlymus prisijungti prie kitų partijų, buvo trumpam tapusi Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nare, kol galiausiai, praėjus metams, atsidavė Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
Būtent su šia politine jėga ji ir šiemet, 2024-aisiais, tapo tautos išrinktąja ir netgi pasiekė dar daugiau – buvo paskirta krašto apsaugos ministre.
Buvusio bendražygio pagyros
Tačiau pamatus politinei karjerai D.Šakalienė pasiklojo dar vadovaudama Žmogaus teisių stebėjimo institutui, o viešojoje erdvėje ypač skambiai nuvilnijo jos atleidimas iš šių pareigų 2016-ųjų pradžioje.
Ji tuo metu tvirtino, kad atleidžiama dėl to, jog serga sunkia liga, tačiau organizacijos atstovai, tarp kurių buvo ir vienas iš instituto steigėjų Dainius Pūras, tąkart gynėsi, kad sprendimas brendo jau seniai ir jis susijęs su „gausėjančiomis vadybinėmis problemomis“.
Vis dėlto, Vilniaus universiteto profesorius, dabar nesiryžo vertinti prieš beveik 9 metus nutikusios istorijos, tačiau mielai įvertino D.Šakalienės darbus žmogaus teisių srityje.
„Labai džiaugiuosi, kad jai sekasi politikoje, ji visados buvo ryžtinga (...) Ji demonstruoja geras politines savybes (...) Kaip žmogaus teisių aktyvistai, mes buvome bendražygiai ir tikiuosi, kad tokiais išliekame. Tiesa, ji dabar pasirinkusi kitą kryptį, bet iš tikrųjų ji daug nuveikė žmogaus teisių srityje“, – pasakojo D.Pūras.
Jo teigimu, reikšmingiausias D.Šakalienės darbas žmogaus teisių srityje greičiausiai yra pasiekimas, jog pavyko įstatymiškai uždrausti vaikų mušimą.
„Ji ypač daug nuveikė vaiko teisių srityje ir tuo metu buvo daug iečių laužoma, kadangi Lietuvoje iki šiol yra jėgų, kurios priešinasi pamatinėms žmogaus teisėms taip, kaip jos suprantamos laisvajame pasaulyje – sakykime, Europos Sąjungoje. Tai buvo labai daug priešinimosi, kad ir tam vadinamajam vaikų nemušimo įstatymui“, – tikino žinomas psichiatras.
„Kai ji buvo Seime, tai jai kliuvo nuo tų tradicionalistų, kurie galvoja, kad tarptautiniai standartai griauna kažkokias lietuviškas tradicijas. Tai Dovilei tą teko kentėti ir tai buvo galima matyti (...) Ji ėmėsi ant savęs tą nepopuliarią naštą (...) ir ji atstovėjo, jai buvo nelengva“, – teigė D.Pūras.
Jis tuo pačiu pripažino, kad D.Šakalienės atleidimas iš instituto vadovės pareigų jai buvo naudingas, kadangi nuo to ir prasidėjo jos „kelias į politiką“.
„Tikriausiai niekada nesuprasiu šitos moters“
Tačiau ne visi buvę bendražygiai būsimą krašto apsaugos ministrę mini geru žodžiu. Štai „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis iki šiol jaučia tam tikrą kartėlį dėl bendrų patirčių.
„Tai yra ne tas žmogus, apie kurį aš iš viso norėčiau šnekėti. Kaip ji atėjo pas mus į sąrašą 2016 metais ir t.t. – aš taip ir nesupratau, kiek tai buvo tiesa, o kiek tai buvo melas tai, ką ji sakė. Tikriausiai niekada nesuprasiu šitos moters“, – pareiškė R.Karbauskis.
„Aš taip ir nesupratau jos tikrosios istorijos, ir negaliu suprasti, nes ji atėjo su viena informacija, po to ji manipuliavo, ji padarė kitus žingsnius. Nenorėčiau gyvenime daugiau su tokia politike susitikti ir būtų didžiulė laimė, kad man niekada netektų su tokiais žmonėmis bendrauti“, – tikino jis.
„Valstiečių“ lyderis kategoriškai pabrėžė, kad D.Šakalienė negali būti krašto apsaugos ministre – esą „nepalyginamai geriau“ šias pareigas eitų konservatoriai Arvydas Anušauskas ar L.Kasčiūnas.
„Tie žmonės bent jau galėjo suvokti savo pareigą ir atsakomybę, o man atrodo, kad ji nelabai supranta, kur ji nuėjo (...). Aš esu tikras, kad bus labai skausmingas laikotarpis, kai ji vadovaus visai krašto apsaugai, bet tiesiog toks apsisprendimas socialdemokratų partijos. Aš jį labai gerai ir aiškiai suprantu, kodėl jis toks buvo, nes jos veiklos metodika tokia pati – ji sugeba paaiškinti, parodyti, papasakoti, įtikti, kažkam nusišypsoti, bet kad ji gali, tai ne – negali“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Pasak jo, ypač skaudus smūgis buvo tai, kad D.Šakalienė iškart po 2016-ųjų Seimo rinkimų iš valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos perėjo pas liberalus.
„Man pačiam tai neįsivaizduotina. Tokio susidvejinimo vertybėse nebūna. Akivaizdu, kad tai žmogus, kuris ieško naudos (...) Suprasčiau, kad iškart būtų išėjusi pas socialdemokratus iš valstiečių – galėčiau tai kaip nors paaiškinti, bet kaip išeiti pas liberalus, tai vertybiškai tai neįmanoma. Tas žmogus apie savo vertybes mums turėjo grubiai, bjauriai meluoti“, – prisiminė „valstiečių“ lyderis.
Vis dėlto, R.Karbauskis pripažino, kad dėl D.Šakalienės gebėjimų dirbti krašto apsaugos ministre gali ir klysti – lygiai taip pat kaip ir tada, kai „patikėjo“ ja 2016 metais.
Galingas kompiuteris ir Seimo sandėlio tuštinimas
Skaudūs būsimai ministrei gali būti ne tik R.Karbauskio prisiminimai, bet ir klausimai dėl parlamentinių išlaidų.
Iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius, laidų vedėjas ir visuomenininkas Andrius Tapinas klausimų kėlė dėl D.Šakalienės įsigyto kompiuterio „Legion 5 Pro“ ir ypač aktyvaus Seimo sandėlio tuštinimo.
Iš jo parlamentarė pasiėmė gėrybių už daugiau nei 22 tūkst. eurų, tarp kurių buvo 2,7 tūkst. rašiklių ir pieštukų, 600 pakuočių kavos, 146 kuprinės ir 14 šokdynių.
„Yra du dalykai. Pirmas – man pasirodė keistas jos pasiaiškinimas, kad jai to galingo kompiuterio reikėjo dėl vaizdo klipų gamybos. Čia tokios savotiškas pasiaiškinimas, tų vaizdo klipų turbūt niekas nėra matęs. Kitas dalykas – ji yra prie tų, kurie daugiausia išnešė iš Seimo sandėlio, tai turbūt išsiskiria iš tų labiausiai nešusių tuo, kad ji neturėjo vienmandatės. Tai aš suprantu, kur, pavyzdžiui, Valius Ąžuolas nešė – jis turi savo vienmandatę ir ten tuos visus suvenyrus – šokdynes ir pledus – dovanojo. Ką su jais darė Dovilė Šakalienė, iki galo taip ir nėra aišku, ar ji čia važinėjo po visą Lietuvą ir dalino į kairę ir į dešinę, ar kaip“, – prisiminė A.Tapinas.
Socialdemokratė ir tuometinė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė 15min aiškinosi, kad daiktus iš Seimo sandėlio dovanojo įvairių ekskursijų, susitikimų su senjorais, jaunimu, moterų grupėmis metu.
Ryšių svarba ir įsigilinimas į gynybos problematiką
Vis dėlto, ne viskas vien degutu klota – Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, susidūręs su D.Šakaliene įvairiose konferencijose, įžvelgė pliusų, kurie greičiausiai labiau padės nei pakenks dirbant krašto apsaugos ministre.
„Mes su Dovile esame susidūrę Miuncheno saugumo konferencijoje, į kurią ji vyko kaip Seimo atstovė. Turbūt vienintelė ji vyko kaip paprasta Seimo narė, o ne kaip Vyriausybės pareigūnė. Aš ten vykstu kaip ekspertas – irgi turbūt vienintelis iš Lietuvos. Tai yra tokia terpė, kurioje tikrai yra progų pabendrauti“, – prisiminė L.Kojala.
Jo teigimu, akivaizdu, kad D.Šakalienė turi ryšių ir ypač Vokietijos socialdemokratų gretose.
„Tas, manau, yra visiškai natūralu. Ta partinė partnerystė leido jai gana gerai įsigilinti į tas saugumo ir gynybos dilemas, kurias sprendžia Vokietija nacionaliniu lygmeniu ir kurios, aišku, atsiliepia ir Lietuvai per bendrus sprendimus, susijusius su brigada“, – pabrėžė politologas.
Pasak jo, D.Šakalienė turi labai gerus anglų kalbos įgūdžius ir yra įsigilinusi į saugumo ir gynybos politikos temas.
„Tas tikrai jaučiasi ir iš kontaktų, ir kalbėjimo, pajautimo tų dominuojančių temų, dominuojančių klausimų. Bent jau man tikrai susidarė toks įspūdis ir manau, kad tai yra gana logiška žinant tai, kad ji buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė ir koncentravosi į šitas temas labai aiškiai bei išsiskyrė ir savo partijoje dėmesiu šitai problematikai ir tematikai“, – tikino L.Kojala.
„Man buvo akivaizdu, kad domimasi tomis temomis ne probėgšmais, ne tiesiog dėl buvimo komitete ir kažkokių formalių įsipareigojimų. Galiausiai vis tiek tos konferencijos dažnai nėra privaloma politiko darbo dalis – jeigu jis nenori, tai niekas ir neprivers vykti. Tai tas faktas, kad ji dalyvauja ir dalyvauja tokiose svarbiose konferencijose kaip Miuncheno, tai aš manau, kad jau irgi yra tam tikras įrodymas“, – pridūrė jis.
„Man sunku pasakyti, kaip ji reaguos į krizines situacijas“
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas įvertino D.Šakalienę savybių, reikalingų krašto apsaugos ministrui, kontekste.
Ji šias pareigas iš konservatorių ministro perima neramiais laikais, kai vyksta karas Ukrainoje, o Rusijos grėsmė mums vis dar išlieka gana didelė.
„Ji reikalą iš principo, kur turi judėti mūsų valstybės gynyba, išmano. Nors ji politikoje blaškėsi tarp temų ir partijų, bet pastaruoju metu apsistojo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto mokykla davė jai naudos – ji domėjosi, gilinosi, mezgė ryšius su Europos socialdemokratais, ko iki šiol socialdemokratai nedarė, tai čia tikrai jai dedame pliusus – ji tikrai padariusi nemažą pažangą“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, D.Šakalienė pasižymi dalykiškumu, komandiniu darbu, atkaklumu ir modeliavo save krašto apsaugos ministrės pozicijoje jau gana seniai, tačiau dėl vieno dalyko L.Kasčiūnas sakė nesantis tikras.
„Man sunku pasakyti, kaip ji reaguos į krizines situacijas, jeigu tokių bus. Jeigu tikrai ištiktų krizė... Man čia atviras klausimas. Ji turi tokį psichologinį išsilavinimą, ji, matyt, supranta, ką reiškia žmogaus laikysena, koks jis turi būti, bet vėlgi – analizuoti vienus yra viena, o kaip elgsis pati, tai čia man atviras klausimas“, – svarstė krašto apsaugos ministras.
Pasak L.Kasčiūno, ar D.Šakalienė susitvarkys su būsimomis pareigomis, priklausys nuo to, kokie įvyks scenarijai, susiję su krašto gynyba ir Lietuvos saugumu.
„Čia visko gali būti. Manau, kad ji diplomatinį darbą, kas irgi svarbu ministrui, gerai atliks, bet kaip ji priiminės sprendimus, kiek ji bus tvirta sprendimuose, ryžtinga, tai šitoje vietoje nesu matęs, nesu tų išbandymų regėjęs akyse, kaip žmogus reaguotų – atsakymų čia aš neturiu“, – tikino nueinantis krašto apsaugos ministras.
Paklaustas, ar ministeriją atiduoda į patikimas rankas, jis teigė, kad „jeigu būtų ramybės laikotarpis, tai aš neišgyvenčiau, o kaip čia bus dabar, kokie iššūkiai bus, kokie scenarijai mums bus pritaikyti iš išorės, kokie čia gali būti įvairūs incidentai, bandymai, patestavimai, tai čia, be abejo, atviras klausimas, kaip bus reaguojama, daromi sprendimai, koks bus žmogaus integralumas“.
Be kita ko, L.Kasčiūnas teigė besitikintis, kad D.Šakalienė „negrįš į senuosius socialdemokratų laikus, kai jie sakydavo, kad už mus viską išspręs NATO ar palikime viską tik reguliariai kariuomenei, bet reikia suprasti, kad ir visuomenė turi būti pasirengusi ginti savo šalį ir būti integruota į gynybos planus“.