Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas“.
„Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo. Lietuvos savivaldybių asociacijoje nebuvo nė vienos minties, kuri būtų bent jau panaši į pritarimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė D.Varnaitė.
Anot jos, ministerijos specialistų siūlymai parengti neprofesionaliai, o diskusijose dėl dokumento dalyvaujanti visuomenė bei profesionalios paveldosaugos grupės priverstos „gaišti laiką ir gilintis į dokumentą, kuris niekur neveda ir daugelio pasisakiusių vertinimu griauna esamą sistemą“.
„Didžioji dalis funkcijų, susijusiu su kultūros vertybių registru, jo formavimu, projektų derinimu, siūloma perduoti savivaldybėms, kas yra visiškai neįsivaizduotina. Ir ne tik mes, bet ir pačios savivaldybės aiškiai sako, kad tiek pagal finansinius, tiek pagal žmogiškuosius resursus neįmanoma įgyvendinti“, – BNS po spaudos konferencijos trečiadienį sakė D.Varnaitė.
Jos nuomone, siūlymai perduoti funkcijas savivaldybėms nelogiški, nes šiuo metu savivaldybės ir taip neranda profesionalių paveldo specialistų, o inicijuoti svarstymai jau dabar skatina kai kuriuos paveldosaugininkus dairytis kitų darbų, organizacijos, dirbančios su KPD, „pradeda abejoti kompetencija, sprendimų priėmimo realumu“.
Ji tikino, kad departamentas dirba efektyviai – sutvarkyta apie 70 proc. kultūros vertybių registro duomenų, taip pat, anot jos, yra „šimtai sutvarkytų paveldo objektų“, nors KPD turi mažus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, o Lietuvos kultūros paveldo sistemą kaip pavyzdį vertina ir Latvija bei Estija.
KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis metmenų atsiradimo priežastimi įvardijo KPD ir Vyriausybės konfliktą dėl įpareigojimo griauti pastatus Kuršių nerijoje, taip pat kritiką dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendinių.
„Pats principas tobulėjimo, paveldo sistemos keitimo pateiktas provokatyviai, sukiršinant šioje srityje dirbančius žmones, kurių yra nedaug, kurie yra daugiau patriotai, nei uždarbio siekėjai. Jie nesupranta ir mes nesuprantame, kaip gali atsirasti tokie drastiški sprendimai, kurių pasekmės bus neigiamos“, – stebėjosi A.Degutis.
Anot, KPD siūlo eiti ne revoliuciniu, o evoliuciniu keliu – stiprinti sąmoningumą, bendradarbiauti, „bet ne suskaldyti, nužudyti, atiduoti naujam dariniui, kuris įves nestabilumą valstybėje“.
„Ir jei bus įgyvendinti metmenys, porą metų Lietuvoje sistema neveiks“, – aiškino KPD atstovas.
D.Varnaitė sako, kad į KPD alternatyvius pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą, ministerijos atstovai nereagavo, bet tiki, kad „sveikas protas turi nugalėti, nes kalbama apie pamatinius valstybės dalykus, įtvirtintus Konstitucijoje“.
Ji pabrėžia, kad Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis pritarė XXI a. Kultūros paveldo strategijai, todėl siūloma įtvirtinti europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas, kaip nacionalinis piliečių savimonės tvirtinimo resursas, aktualius įvairioms ūkio ir politikos sritims.
„Nuo šito reikia pradėti, kad kultūros paveldas taptų prioritetu ne vienai ar dviems ministerijoms, siauram specialistų ratui, o visiems sektoriams, ar tai būtų Žemės ūkio, ar Švietimo ir mokslo, susisiekimo ministerija, ir kitos, kad jos galėtų panaudoti resursus suvokdamos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo svarbą sutvarkymui ir panaudojimui šiandieninėms reikmėms“, – aiškino D.Varnaitė.
Anot jos, finansavimo šaltinius turėtų numatyti savivaldybė, o ne eiti decentralizavimo keliu ir išdalinti funkcijas savivaldybėms ir taip „nusikratyti atsakomybės“.
„Turi būti ne numetama viskas savivaldai, o turi būti sutarta dėl visų valdžių, visuomenės grupių dalyvavimo tvariame procese tobulinant kultūros paveldo sistemą“, – aiškino D.Varnaitė.
Kaip pavyzdį ji pateikia KPD parengtą ir su Vilniaus savivaldybe derinamą Vilniaus bendrąjį planą, kuriame bus įtvirtinti pagrindiniai Lietuvos sostinės kultūros paveldo principai.
KPD taip pat siūlo sudaryti Nacionalinę kultūros paveldo komisiją, kurią proporcingai atstovautų valstybės deleguoti paveldo ekspertai, savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos. Savivaldybių atstovų delegavimas būtų rotuojamas, t.y. kiekvienos savivaldybės ekspertai svarstytų būtent tos savivaldybės paveldo klausimus.
„Siūlytumėme įdiegti ir konsultacijų sistemą, kurie leistų pereiti nuo policinių metodų prie konsultavimo kultūros paveldo objektams kelio ir kad konsultacijų metu priimti sprendimai taptų norma visoms procese dalyvaujančioms šalims“, – sakė ji.
KPD, panašiai kaip ir ministerija, norėtų, kad nacionalinės institucijos atsisakytų sprendimų, susijusiu su savivaldos lygmens kultūros vertybėmis, paliekant juos tik savivaldos kompetencijai. Tuo metu Departamento struktūroje siūloma stiprinti vidinę kontrolės autonomiją, t.y. kad KPD padaliniuose sprendimus prižiūrintys specialistai būtų pavaldūs nebe prižiūrimam skyriui, o tiesiogiai departamentui.
Vyriausybės balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.
KPD šiuo metu derina projektus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, taip pat sudaro kolegialias institucijas, nustatančias, ką ir kaip reikia saugoti.
KPD pagrindu būtų steigiama Valstybinė kultūros paveldo inspekcija, ji nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektų dokumentų derinimo procese, bet talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams siekiant mažinti paveldosaugos pažeidimų riziką.
Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų stebėjimą.
Tuo metu savivaldybėms numatyta suteikti plačius įgaliojimus derinant dokumentus, susijusius su paveldosaugos reikalavimais, jos atliktų ir pirminę kultūros vertybių apskaitą: registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas.
