Maždaug pusšimtis Šilutės rajone įsikūrusios Rusnės gyventojų buvo susirinkę į piketą prie tarnybos, tačiau po kelių minučių D.Vilytė pakvietė juos į Viešųjų pirkimų tarnybos salę.
Tarnyba praėjusią savaitę rekomendavo Lietuvos automobilių kelių direkcijai nutraukti kelio Šilutė – Rusnė estakados statybos sutartį dėl pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą.
Tačiau trečiadienį VPT pranešė neketinanti bylinėtis teisme dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau svarstanti galimybę prašyti teismo skirti direkcijai baudą už įstatymo pažeidimus.
D.Vilytė rusniškiams pripažino, kad šiandien „turbūt nė vienas teismas nenutrauktų sutarties“, nes statybos darbai yra beveik baigti.
„Estakadą turės rusniškiai, – teigė D.Vilytė, o šis jos pasisakymas buvo pasitiktas plojimais. – Ar ji bus gegužės mėnesį, kaip įsipareigota, ar kiek vėliau, bet turės“.
Kelių direkcija sako sutarties nenutrauksianti, nes taip būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas.
Rusniškiai teigė, kad susitikimas su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove juos nuramino.
„Nuramino ir stipriai. Tiek buvo belikę pastatyti, atrodo, visai nedaug, o paskui matom, kad rekomenduojama nutraukti statybas. Bet dabar, atrodo, viskas bus gerai“, – BNS sakė 60-metis pensininkas Justinas Tumosa.
Pasak J.Tumosos, rusniškiai pavargo būti „antrarūšiais“. Jis teigė besitikintis, kad pastačius estakadą atsigaus vietos verslas, galbūt pavyks pritraukti ir investicijų.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė tvirtino, kad estakada miesteliui yra gyvybiškai svarbi, nes per ją keliautų ir greitoji medicinos pagalba ar kitos tarnybos.
Ji sakė, jog bendruomenė išliks budri, kad estakados statybos būtų pabaigtos.
„Mes nesitrauksime atgal nė per žingsnį ir sieksime savo tikslo“, – kalbėjo seniūnė.
Atmeta priekaištus dėl politikavimo
D.Vilytė tvirtino, kad Kelių direkcija padarė klaidų dėl skubėjimo ir projektinio valdymo spragų, todėl tarnyba neatsisako ketinimo siekti baudos kelių direkcijai ir į teismą kreipsis artimiausiu metu.
Ji taip pat atmetė ministro pirmininko Saulius Skvernelio kritiką, jog VPT galėjo politikuoti.
„Nematyti pažeidimo, nefiksuoti mes negalime. Pažeidimai buvo“, – sakė VPT direktorė.
Anot tarnybos, Kelių direkcija tinkamai nepasirengusi konkursui pati „užprogramavo“ papildomų darbų pirkimus ir taip apribojo rangovų konkurenciją.
Dėl neaiškių konkurso sąlygų ir geologinių tyrimų stokos tiekėjai kreipėsi į direkciją dar iki pasiūlymų pateikimo, tačiau jos nebuvo keičiamos, geologiniai tyrinėjimai nebuvo atlikti ir rinkos dalyviai galėjo skirtingai interpretuoti pirkimo apimtį.
Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017-ųjų gruodį pasirašyta su „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“ (buvusi Tiltų ekspertų centras) konsorciumu, o planuojama darbų vertė buvo 10 mln. eurų.
Iš penkių dalyvių keturių pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelių kainų – nuo 15,4 mln. iki 23,1 mln. eurų – ir tik laimėtojo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos.
Praėjus keliems mėnesiams po sutarties pasirašymo iš rangovų pradėti pirkti papildomi darbai, kurių vertė nuolat auga ir kokia bus galutinė – dar nežinoma. Tikėtina, kad ji gali siekti 17 mln. eurų.
„Jeigu būtų atlikti geologiniai tyrinėjimai, būtų atliktas projektavimas ir tada skelbtas konkursas rangos darbams, šiandien nebūtų nei klausimų, nei išvadų, nei jūsų vizito“, – sakė D.Vilytė.
„Be, na, iš klaidų mokomės ir, matyt, pasimokys perkančioji organizacija ir tokios svarbos ir tokios apimties projektus jie organizuos šiek tiek kitaip“, – pridūrė ji.
Premjeras S.Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmuose buvo „ir tam tikro politikavimo, ir politinio kvapo“.
D.Vilytė pareiškė norinti „nuimti tą emocinį, simbolinį krūvį, susijusį su objektu ir su rinkimais“.
„Politinės įtakos čia nėra ir jos negali būti. Signalai yra iš kito verslo, dalyvavusio tame pirkime“, – teigė ji.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Remigijaus Lipkevičiaus teigia laukianti teismo su VPT, nes ten „galės apginti savo poziciją ir įrodyti savo veiksmų teisėtumą“.
„Lietuvos automobilių kelių direkcija savo veikloje griežtai vadovaujasi teisės aktais. Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje ginčus sprendžia teismai“, – pranešime cituojamas R.Lipkevičius.
Įstatymas numato, kad už viešųjų pirkimų pažeidimus gali būti skirta iki 10 proc. sutarties vertės bauda.
