Kas siūloma Rusijoje?
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas Jevgenijus Fiodorovas žemiesiems parlamento rūmams pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama panaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimą. Jis neabejoja, kad įstatymas bus priimtas.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte J.Fiodorovas išdėstė, kodėl, jo nuomone, 1991 m. rugsėjo 6 d. Rusijos Valstybės tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo „yra neteisėtas“.
„Buvo pažeistas 1990 04 03 TSRS įstatymas Nr. 1409 – 1 „Dėl klausimų, susijusių su sąjunginės respublikos išstojimu iš TSRS, sprendimo tvarkos“, nes Lietuvos Respublikoje nebuvo surengtas referendumas dėl išstojimo iš TSRS ir nebuvo nustatytas pereinamasis laikotarpis visiems ginčytiniems klausimams išspręsti“, – aiškino parlamentaras.
Prezidentas absurdo nekomentuoja
Prezidentūra tokį Rusijos politiko siūlymą pavadino absurdu ir nuo platesnių komentarų susilaikė.
„Absurdo nekomentuosime“, – BNS nurodė Prezidentūros komunikacijos grupė.
Užsienio reikalų ministras: tai žvėrių valdoma valstybė
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vėliau trečiadienį BNS perduotame komentare teigė, kad „tik žvėrių valdoma valstybė galėjo pradėti tokį karą (Ukrainoje), kokį pradėjo Rusija“.
„Nesistebiu, kad ir politikoje elgiasi ne pagal žmonių tvarkas. O reaguoti turime atitinkamai – būti pasirengę gintis ir patys, ir drauge su partneriais, politinėmis, diplomatinėmis ar kitomis priemonėmis“, – sakė G.Landsbergis.
Daugiau skaitykite: Rusijos parlamente – siūlymas naikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą
D.Žalimas: valstybės pripažinimo akto neįmanoma atšaukti
„Tai yra politinė šizofrenija, nes atitinka visus šizofrenijos požymius – yra kliedesiai ir kartu socialinis atsiribojimas. Aš turiu omenyje atsiribojimą nuo tarptautinės bendruomenės ir jos teisės. Teisiniu požiūriu tai yra tiesiog didžiulė nesąmonė“, – 15min sakė D.Žalimas.
Anot jo, taip vertinti galima visų pirma dėl to, kad valstybės pripažinimo aktas yra neatšaukiamas – jokia valstybė negali atšaukti kitos šalies pripažinimo.
„Netgi būtų galima paklausti, ar turi teisę Rusijos Federacija naikinti Sovietų Sąjungos teisės aktus. Reikėtų pasakyti vieną dalyką, kad akto teisėtumą apsprendžia ne kokios nebesančios Sovietų Sąjungos konstitucijos nuostatos, o tarptautinės teisės nuostatos. Šitas aktas buvo padarytas pagal tarptautinę teisę, jis visiškai galioja ir nėra jokio pagrindo po daugiau nei 30 metų jo ginčyti. Dar kartą pakartosiu, jis yra neatšaukiamas, jo pagrindu yra įvykusios jau visos pasekmės“, – sakė D.Žalimas.
Jo teigimu, tokie siūlymai yra atsiribojimas ir alternatyvios realybės konstravimas – tiek teisinės, tiek politinės.
Pasak D.Žalimo, pagrindas Lietuvos pripažinimui Lietuvos ir Rusijos santykiuose yra net ne šis 1991 m. rugsėjo 6 d. priimtas Sovietų Sąjungos Valstybės tarybos aktas, kuriuo pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, bet 1991 metų Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartis, kur visam laikui, neatšaukiamai Rusijos Federacija pripažino Lietuvos Respubliką pagal 1990 metų kovo 11-osios akto statusą.
„Kovo 11-osios akto statusas reiškia, kad Sovietų Sąjungos okupacija buvo neteisėta ir jokia Sovietų Sąjungos konstitucija Lietuvai apskritai netaikoma – čia yra pačios Rusijos aktas. Jis, pabrėžiu, yra galiojantis neribotą laiką.
Sutartį galėtų nutraukti, bet pirmas straipsnis, pagal kurį Lietuva yra pripažinta, yra neriboto galiojimo. Jis yra nenutraukiamas – tai yra pačioje sutartyje“, – pabrėžė konstitucinės teisės žinovas.
Kas gali būti toliau?
Anot jo, realistiškai mąstant, po tokių žingsnių, kadangi šio valstybės tarybos nutarimo pagrindu buvo užmegzti Lietuvos ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai, kuriuos pratęsė Rusijos Federacija, matyt, reikėtų kalbėti apie visišką diplomatinių santykių nutraukimą. Tai būtų vienintelė praktinė pasekmė, nes toks yra logiškas kitas žingsnis.
„Jeigu vertinti nebe teisiškai, o politiškai – tai yra tas sovietizmo ir nacizmo mišinio, rusų pasaulio arba rašizmo ideologijos puikiausias pavyzdys, kada viskas remiasi tariamai neteisėtu Sovietų Sąjungos sugriovimu. Teisiškai čia yra visiška nesąmonė“, – sakė D.Žalimas.
L.Kasčiūnas: Rusijos bandymas bauginti –bereikšmis
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Rusijos bandymus „įgelti“ Lietuvai pavadino „ligonio atsiradimu geopolitinėje erdvėje“.
„Ligonį turime vertinti kaip ligonį. Jis rėkauja, o mes laikomės įtvirtinę savo nepriklausomybę, esame Europos Sąjungos, NATO nariai. Matyt, toje palatoje vis atsiranda naujų ligonių, kurie bando varžytis tarpusavyje absurdiškais pasiūlymais“, – 15min tikino L.Kasčiūnas.
Pasak jo, Maskva jau parodė, kad yra daug silpnesnė, nei anksčiau tikino, o ir įtakos svertų turi nedaug.
„Mes jau Ukrainoje matome, ko jie verti. Mestos tokios pajėgos, bet turi problemų kovodamos net ne prieš NATO šalį. Mums, esant NATO, Rusijos bauginimas jau atrodo visiškai bereikšmis. Suomiją irgi bandė bauginti, kai ji pareiškė norą prisijunti prie NATO“, – teigė politikas.
Pasak jo, Maskvos noras „suerzinti“ Lietuvą gali būti susijęs su mūsų šalies rezoliucija, kuria Rusija pripažįstama teroristine valstybe.
„Manau, tai paūmėjimas įvyko dėl to, kad tvirtai rezoliucijoje įrašėme, kad ji yra teroristinė šalis. Tai stipriausia iki šiol priimta rezoliucija“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Politologas K.Girnius: tai – impotencijos ženklas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius 15min teigė, kad į tokių Maskvos iniciatyvų nereikėtų rimtai vertinti.
„Jie nori mus suerzinti ir sukelti kokią nors reakciją, tačiau, manau, kad tai reikėtų ignoruoti. Net jei jie nuspręstų nubalsuoti ir atšaukti mūsų nepriklausomybės pripažinimą, tai neturės jokios reikšmės. Todėl nesivelčiau į didesnes diskusijas su jais“, – kalbėjo politologas.
K.Girnius paaiškino: Lietuvos nepriklausomybė yra pripažinta ir pačios Rusijos įstatymais, galioja tarptautinės sutartys, Lietuvą pripažįsta visos pasaulio valstybės.
„Jei staiga Rusija nuspręstų, kad nepripažįsta, tai nieko nepakeis. Be to, Lietuvą pirmiausia pripažino net ne Rusija, o Sovietų Sąjunga, kuri tuo metu egzistavo. Todėl man neaišku net ir pagal tarptautinę teisę, kaip galima atšaukti nepriklausomybės pripažinimą“, – teigė politologas.
Pasak jo, tokios inciatyvos rodo desperaciją.
„Sakyčiau, kad jie siūlo kvailokus dalykus. Nejau jie dar nutars, kad neegzistavo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė? Lietuvos ir Rusijos santykiai dabar yra žemiausiame lygyje ir nemanau, kad jie greitai pagerės. Net jei Dūmoje būtų pritarta tokiam siūlymui, tai tebūtų impotencijos ženklas – jie nori kaip nors Lietuvai kenkti, bet neturi tam rimtų priemonių“, – kalbėjo K.Girnius.
