Tokį sprendimą konferencija priėmė po to, kai paskutiniajame nuotoliniame posėdyje D.Žalimas pasiūlė pašalinti šiuos teismus iš asocijuotų konferencijos narių dėl su teisės viršenybės bei demokratijos principais nederančių ir politizuotų sprendimų.
„Europinė konferencija yra pagrįsta tokiais principais, kad jos nariais gali būti tik nepriklausomas teismas, o manyčiau, kad iš priimamų sprendimų akivaizdu, kad apie nepriklausomumą kalbėti būtų sudėtinga ir, taip pat, teismas, kuris vadovaujasi teisės viršenybės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principais“, – BNS sakė D.Žalimas
„Iš sprendimų akivaizdu, kad šiais principais nesivadovaujama, o greičiau veikiama prieš juos“, – pridūrė jis.
Iš sprendimų akivaizdu, kad šiais principais nesivadovaujama, o greičiau veikiama prieš juos.
KT pirmininkas taip pat teigė vėliau sužinojęs, kad Rusijos Užsienio reikalų ministerija beveik visiems šalių konstituciniams teismams išsiuntinėjo notas, kad „tik nedrįstume apskritai nagrinėti šio klausimo, nes tai neatitinka bendradarbiavimo ir panašios dvasios“.
„Niekada anksčiau neprisimenu, kad kokia nors politinė institucija taip tiesiogiai kištųsi į europinės konstitucinių teismų konferencijos veiklą“, – sakė D.Žalimas.
Baltarusijos Masinių renginių įstatymas – antikonstitucinis
Anot jo, Baltarusijos Konstitucinis Teismas principus pažeidė patvirtindamas Masinių renginių įstatymą ir su juo susijusius Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius.
„Būtent dėl šito akto, pirmiausia, aš ir siūlau pašalinti Baltarusijos Konstitucinį Teismą iš asocijuotų europinės konferencijos narių“, – sakė D.Žalimas.
Lietuvos KT pirmininko teigimu, Baltarusijos teismas taip pat teisėtais pripažino akivaizdžiai suklastotus prezidento rinkimus ir paskelbė savo poziciją, nors to padaryti jų neįgalina joks įstatymas.
„Ji (pozicija –BNS) tikrai neturi jokio teisinio pagrindo nei Konstitucijoje, nei įstatymas koks nors įgalina Konstitucinį Teismą priimti savo iniciatyva, pabrėžiu – formaliai tai buvo savo iniciatyva, nors visi mes suprantame, kad turbūt pagal skambutį – savo iniciatyva priimti kažkokių pozicijų“, – tvirtino D.Žalimas.
Pašalinti Baltarusijos teismą iš konferencijos taip pat siūloma ir dėl to, kad jis antikonstitucine paskelbė koordinacinę tarybą, kuri, pasak D.Žalimo, yra paskutinė įmanoma Baltarusijos pilietinės visuomenės priemonė susiklosčiusiomis sąlygomis.
Toks sprendimas atėmė iš visuomenės vienintelį būdą siekti permainų, nes jokių teisinių kelių užginčyti oficialiai paskelbtus rinkimų rezultatus nėra.
Baltarusijos Konstitucinio Teismo pozicija, ji turėjo įtakos tam, kad koordinacinės tarybos nariai dabar yra persekiojami.
„Baltarusijos Konstitucinio Teismo pozicija, ji turėjo įtakos tam, kad koordinacinės tarybos nariai dabar yra persekiojami ir taikių susibūrimų dalyviai yra persekiojami“, – pabrėžė D.Žalimas.
Rusijos KT tarptautinius principus pažeidžia nuo 2014 metų
Kalbėdamas apie Rusijos Konstitucinio Teismo sprendimus D.Žalimas teigė, kad pirmasis jų, pamynęs teisės viršenybės principą ir tarptautinės teisės normas priimtas dar 2014 metais, kai buvo pateisinta Rusijos įvykdyta Krymo aneksija.
„Atvejis beprecedentis – niekada anksčiau joks Konstitucinis teismas pasaulyje tokia veikla neužsiėmė“, – pažymėjo jis.
Rusijos teismas, anot D.Žalimo, taip pat sukūrė pagrindą nepaisyti tarptautinių teismų, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų.
„Kai EŽTT nurodė paleisti Aleksejų Navalną ir tas sprendimas nėra vykdomas, tai pagrindą tam padėjo ne kas kitas, o Rusijos Konstitucinis Teismas“, – sakė jis.
Kitas jokių tarptautinių teisės principų neatitinkantis sprendimas buvo įtvirtintas pernai, kai teismas pateisino Rusijos Konstitucijos pataisas, kurioms įtvirtinta galimybė Vladimirui Putinui dar dvi kadencijas eiti prezidento pareigas.
Pasak D.Žalimo, teismas ne tik patvirtino kitokia tvarka, nei numatyta Konstitucijoje, priimtas pataisas, bet tai padarė „visiškai populistiniu argumentu, kuris yra mėgstamas tokiose autoritarinėse šalyse“ – neva tokia yra tautos valia.
Anot jo, šios pataisos nedera teisės viršenybės ir demokratijos principais bei pažeidžia europinius standartus dėl kadencijų ribojimo.
„Venecijos komisija ne kartą pasisakė, kad jei toks ribojamas yra pašalinamas, tai jau kelia autoritarizmo grėsmę. Šituo požiūriu Komisija labai kritiškai įvertino būtent tą nuostatą, kuri yra pavadinta „ad hominem išimtis“, skirta prezidentui Putinui, dar buvusiam prezidentui Medvedevui gali būti taikoma (...) praktiškai leidžianti dabartiniam prezidentui būti iki gyvos galvos“, – teigė Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Konstitucinės teisės principus pažeidžia ir Rusijoje išplėstos prezidento galios bei Valstybės tarybos pavertimas vykdomosios valdžios institucija, pažeidžiantis valdžių padalijimo principą, teigė jis.
Reikalinga diskusija dėl bendrų standartų
D.Žalimo teigimu, iškėlus klausimą dėl Rusijos ir Baltarusijos Konstitucinių Teismų pašalinimo, nuspręsta, kad reikia platesnės diskusijos apie tai, ką reiškia būti europinės konferencijos nariu, tačiau, kadangi posėdis vyko nuotoliniu būdu, nuspręsta ją surengti gyvai.
„Aš tik galiu pasidžiaugti, kad jeigu anksčiau tikrai matydavau, kad mažuma būtų linkusi apskritai svarstyti šiuos klausimus dėl Rusijos ir dėl Baltarusijos, tai dabar pusė visų narių buvo linkę svarstyti nuotoliniu būdu. Tai rodo, kad valstybių konstitucinių teismų požiūris tiek į Rusijos, tiek į Baltarusijos konstitucinių teismų veiklą, jis tikrai kinta“, – sakė jis.
Pastarajame posėdyje tokią diskusiją palaikė 17 iš 34 šalių, kurios buvo pasiryžusios tai daryti net ir nuotoliniu būdu.
Tuo tarpu, kai 2015 metais Lietuva iškėlė klausimą dėl Rusijos Konstitucijos Teismo veiksmų svarstymo, jį palaikė tik septynių valstybių konstituciniai teismai.
Iš tiesų yra vilties, kad tas klausimas aktyviau pajudės, bet čia jau yra būsimo Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko uždavinys.
„Iš tiesų yra vilties, kad tas klausimas aktyviau pajudės, bet čia jau yra būsimo Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko uždavinys. Džiaugiuosi, kad apskritai bent jau pavyksta užmegzti norą diskutuoti“, – sakė D.Žalimas.
„Tokia konstitucinių teismų veikla, kaip Rusijos ir Baltarusijos, ji diskredituoja patį konstitucinį teisingumą, čia reikia kalbėti atvirai“, – tvirtino jis.
Konstitucinio Teismo pirmininkas pabrėžė manantis, kad būtina apginti poziciją, jog Europos konstitucinių teismų konferencijos nariais negali būti bet koks teismas, jis turi laikytis bendrų principų ir vertybių.
