Pasak prezidentės, malonės suteikimas – tai sudėtingas, su teisingumu ir humaniškumu susijęs sprendimas, todėl turi būti pagrįstas neabejotinomis nuteistojo pastangomis keistis. Prezidentės įsitikinimu, malonė gali būti suteikiama tik išimties atvejais, įsitikinus, kad nuteistasis tikrai supranta padarytą klaidą, nuoširdžiai dėl to gailisi, elgiasi nepriekaištingai ir gali būti pavyzdys kitiems nuteistiesiems, o jo bausmės sutrumpinimas nekels grėsmės aplinkiniams.
Malonės aktas nėra teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ginčijantis dokumentas. Malonės teikimu siekiama suderinti teisingumą su gailestingumu taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai, visuomenės ir trečiųjų asmenų, nukentėjusiųjų, interesai.
Malonė teikiama pagal pačių nuteistųjų prašymus. Malonės prašymas gali būti svarstomas tik įsiteisėjus nuosprendžiui. Malonės gali prašyti visi Lietuvos ir kitų valstybių teismų nuteisti Lietuvos piliečiai. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas nelaisvės laikas arba sumažinta teismo skirta bausmė.
Nuteistųjų malonės prašymus preliminariai svarsto ir siūlymus dėl jų prezidentei teikia Malonės komisija, su kuria šalies vadovė tariasi prieš priimdama sprendimą. Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, prezidento patarėjai teisės klausimais, Lietuvos teisininkų draugijos, Kalinių globos draugijos ir Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai.
