„Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“ rašo, kad išrinktoji prezidentė visada skyrė savo asmeninį gyvenimą nuo darbo, tad ir dabar apie save nieko nepasakoja. Tačiau artimiau ją pažįstantys išduoda ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias jos savybes.
Išrinktoji prezidentė dažnai pavadinama vieniše. Ji neturi nei brolių, nei seserų, o motina ir tėvas jau mirę. Karjeros siekianti moteris nesukūrė ir savo šeimos. Tačiau 53 metų D.Grybauskaitė, matyt, gali pasikliauti moteriška draugyste.
Išrinktąją šalies prezidentę jos buvusi bendraklasė Aurelija Juškevičienė vadina sielos seserimi.
Aurelijai būsima šalies vadovė – viso labo gera draugė, kurią pažįsta nuo vaikystės ir todėl nebijotų paskambinti naktį, jei ištiktų bėda, su ja pirmiausia skubėtų pasidalinti džiaugsmais ir nenuobodžiaudama galėtų kalbėtis iki ryto.
„Meldžiu Dievą, kad jis suteiktų Daliai daug sveikatos ir stiprybės. Dabar jai to reikės labiausiai. Žinau, kad mano draugės laukia sunkus metas“, – sakė farmacijos bendrovės „Eli Lilly Lietuva“ vadovė A.Juškevičienė.
Moterų draugystė atlaikė daug išbandymų. Jų santykių neatšaldė laikas, atstumas, šeimos rūpesčiai, aukšti postai ar naudingos pažintys.
Pavasario pradžioje, prieš prasidedant prezidento rinkimams, draugės daug kalbėjosi.
„Įkalbinėjau Dalią nekovoti dėl prezidento posto. Nenorėjau, kad jos pečius užgriūtų sunki valstybės našta. Bet kai apsisprendė dalyvauti rinkimuose, visomis išgalėmis ją palaikiau. O po pergalės pasveikinau telefonu“, – pasakojo A.Juškevičienė.
Paprašyta pasidalinti prisiminimais apie vieną artimiausių savo draugių, dalykiška moteris iš pradžių tik skėstelėjo rankomis: „Tai kad negaliu nieko bloga pasakyti apie Dalią. O visa kita ar jums bus įdomu?“
53 metų vilnietė dabar jau tiksliai neprisimena, kaip prasidėjo jos ir D.Grybauskaitės draugystė. Tiesiog jos kažkaip energetiškai viena kitai tiko, turėjo panašių pomėgių.
A.Juškevičienė ir D.Grybauskaitė mokėsi tuometėje sostinės Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija). Neišskiriamomis draugėmis jos tapo trečioje klasėje.
Nebuvo „zubryla“ – dėl geresnio pažymio galvos sau per daug nesuko. Iš kitų išsiskyrė kaip puiki sportininkė...
Klasė, kurioje mokėsi D.Grybauskaitė, buvusi draugiška, judri. Mokiniai ir šunybių prikrėsdavo, ir iš pamokų pabėgdavo, ir sprigtą į kaktą vienas kitam skeldavo, ir į turistinius žygius traukdavo, ir vieni nuo kitų nusirašydavo namų darbus ar kontrolinio užduočių sprendimus.
Grybce pravardžiuojama D.Grybauskaitė buvo tokia pat, kaip ir kiti mokiniai. Nors ji pati niekada nerengė bėgimo iš pamokų akcijų, tokioms draugų sumanytoms idėjoms neprieštaraudavo – pabėgdavo kartu.
„Dalia nebuvo klasės lyderė, niekada nesiveržė dominuoti. Ji iš tų, kurie autoritetą pelno per ilgą laiką. Nebuvo „zubryla“ – dėl geresnio pažymio galvos sau per daug nesuko. Iš kitų išsiskyrė kaip puiki sportininkė“, – apie klasės draugę pasakojo A.Juškevičienė.
Nuo mažens pasižymėjo stipriu charakteriu
Jau mokykloje buvo darbšti, sąžininga, laikėsi duoto žodžio, siekė užsibrėžto tikslo.
Aurelija ir Dalia beveik kasdien po pamokų eidavo į sporto mokyklą, kur lankė krepšinio treniruotes. Rytais, prieš pamokas, dviračiais važiuodavo į Vingio parką, ten pabėgiodavo ir po to lėkdavo į mokyklą.
A.Juškevičienė mano, kad mokykline meile D.Grybauskaitė nesirgo.
„Gal jai kažkiek patiko kai kurie berniukai iš klasės, bet ašarų dėl nelaimingos meilės neliejo. Dalia pasimatymams, jausmų virpesiams neturėjo laiko – daug sportavo ir skaitė.
Nei aš, nei Dalia nebuvome šokių vakarų lankytojos, nes jie buvo neįdomūs – mokytojai ramstydavo salės sienas ir akylai žiūrėdavo, kaip mokiniai šoka“, – kalbėjo A.Juškevičienė.
Būsimoji politikė nemėgo mergaitiškų rankdarbių, nekepė pyragų. Nebent šeimininkaujančioms klasės draugėms padėdavo maišyti tešlą ar daržoves supjaustyti.
Naujai išrinktą Lietuvos prezidentę dėl jos griežtų kalbų ir išorinio šaltumo imta vadinti Geležine ledi. Ar geriausia draugė pritaria tokiam apibūdinimui?
„Nepasakyčiau, kad ji geležinė. Tiesa, ji trumpai ir aiškiai pasako savo nuomonę. Darbe yra reikli sau ir kitiems, bet už griežtokos išorės slepiasi geras ir jautrus žmogus“, – tikino A.Juškevičienė.
Jeigu turėtų rūpestį ar norėtų išsiverkti, Aurelija skambintų draugei: „Ji pati niekada nedramatizuos įvykių. Jei nesiseka, nedejuoja atsisėdusi, o žiūri, kaip rasti išeitį iš blogos situacijos. Tačiau kad ir kokia būtų energinga ir tvirta, ji supranta svetimą skausmą“.
Dalia niekada neturėjo užnugario. Viską, ką pasiekė, turėjo pasiekti pati. Galbūt tai ir išugdė jos ambicingą charakterį.
„Kai prisimenu S.Nėries mokyklą, apima prieštaringi jausmai“, – neslėpė kita buvusi išrinktosios prezidentės D.Grybauskaitės klasės draugė dailėtyrininkė Laima Laučkaitė Surgailienė.
Šią elitinę mokyklą lankė dviejų socialinių sluoksnių vaikai: vienų tėvai priklausė nomenklatūrai, buvo visų rangų sovietinės Lietuvos ir Vilniaus viršininkai, ministrai, direktoriai, partiniai veikėjai, žymūs mokslininkai, medikai, meno garsenybės.
O kitų tėvai buvo paprasti žmonės, jų vaikai lankė šią mokyklą pagal gyvenamąją vietą Senamiestyje.
„Dalia priklausė pastarajai grupei, jos tėvo neįsiminiau, bet mamą dažnai matydavau Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, kur ji dirbo pardavėja.
Socialinė skirtis turėjo įtakos mokyklos atmosferai, kur stigo šilumos, nuoširdumo, užtat pakako individualizmo, arogancijos, snobiškumo.
Pirmoji mokinių grupė priklausė „auksiniam jaunimui“, kuris buvo viskuo aprūpintas, jam buvo atviros aukštųjų mokyklų durys, užtikrinta ateitis. Dalia priklausė tiems, kurie negalėjo tikėtis protekcijų. Viską, ką vėliau pasiekė, ji pasiekė pati. Tam reikėjo nemažų sugebėjimų ir ambicijų“, – sakė L.Laučkaitė Surgailienė.
