Kartu ketinama įsteigti Lošimų rinkos koordinavimo tarybą, kuri užtikrins lošimų rinkos reguliuotojų ir lošimų organizatorių bendradarbiavimą, kurio svarbą pabrėžė Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl azartinių lošimų internetu paslaugų vientisumo.
„Naujuoju įstatymu pirmą kartą Lietuvoje suformuluojami lošimų reguliavimo politikos principai, jų turinys ir įgyvendinimo priemonės, nustatoma aiški lošimo rūšių klasifikacija, skirtingų rūšių organizavimo draudimai ir ribojimai, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į jų skirtumus bei socialines rizikas“, – sako įstatymą kūrusios darbo grupės vadovas Dainius Budrys.
Anot jo, įstatymu siūloma atsisakyti nepagrįstai neigiamo požiūrio į lošimus ir priskirti juos laisvalaikio pramogų sričiai, pripažįstant jų įtaką valstybės ir visuomenės gerovei. „Lošimų rinkos koordinavimo taryba veiks kolegialiai ir turės patariamąjį balsą lošimų reguliavimo klausimais, kas sudarys sąlygas organizuoti lošimus saugiai ir atsakingai“, – teigia D.Budrys.
Įstatymo kūrėjai tikisi iš esmės spręsti įsisenėjusias rinkos problemas. Projekte siūloma numatyti priemones prieš nelegalius internetinius lošimus, o taip pat – įvesti papildomus saugiklius lošėjams. Įstatymiškai bus uždrausti demonstraciniai lošimai be pinigų, o lošėjai patys galės nusistatyti, kiek laiko planuoja lošti bei kokią sumą ketina pralošti. Asmenims, kurie užsiims nuotolinių lošimų veikla neturėdami licencijos ar leidimo, bus taikomas internetinių puslapių ar finansinių transakcijų blokavimas. Įgaliojimai atlikti šias operacijas įstatymu suteikiami Lošimų priežiūros tarnybai, kurios pavaldumą darbo grupė siūlo perkelti Ūkio ministerijai.
„Loterijų, lošimų ir lažybų migracija į elektroninę erdvę yra globalus reiškinys, tačiau ligi šiol mūsų šalyje nebuvo aiškaus virtualių lošimų teisinio reglamentavimo ir kontrolės, todėl valstybė negaudavo jai svarbių mokestinių pajamų. Naujuoju įstatymo projektu siūlome nustatyti adekvačias ir proporcingas reguliavimo priemones, kurios suteiks galimybę įteisinti naujas lošimo rūšis, tačiau tuo pačiu metu garantuos vartotojų veiksmingą apsaugą ir rinkos skaidrumą“, – sako darbo grupės narys Erikas Tamašauskas.
Priėmus naująjį įstatymą, valstybės iždas būtų papildomas pajamomis iš naujų lošimo rūšių – žirgų sporto totalizatoriaus bei komercinio pokerio. E.Tamašausko manymu, žirgų totalizatoriaus atsiradimas būtų didelė parama sparčiai Lietuvoje besivystančiai žirgininkystei, kuri ilgainiui galėtų tapti naudinga valstybei verslo rūšimi. Tuo tarpu komercinį pokerį būtų galima žaisti ne tik lošimo namuose, tačiau taip pat ir specialiai tam pritaikytuose salonuose.
Visuomenės pramogų kokybei bei verslo įvairovei pasitarnautų ribotas skaičius saugiausios kategorijos B1 lošimo automatų atsiradimas aludėse, baruose, kavinėse, biliardo, kėglių, boulingo ar naktiniuose klubuose. Pasak E.Tamašausko, sėkmingų šio verslo pavyzdžių daugelyje Europos Sąjungos valstybių – Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, o Didžiojoje Britanijoje teisė pastatyti du riboto lošimo automatus bare ar restorane automatiškai suteikiama gavus prekybos alkoholio licenciją.
„Įstatyme nustatoma, kad bus vykdoma nuolatinė lošimų, jų galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai, socialinės ir ekonominės įtakos valstybei stebėsena, prevencija ir kontrolė. Iki šiol valstybė neturėjo aiškiai išreikšto požiūrio į socialinės prevencijos ir kontrolės lošimų srityje klausimus, todėl į iškilusias problemas reaguodavo arba perdėtai griežtai, arba per daug liberaliai ir dažnai neatsakingai. Numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės reguliariai vykdyti išsamius, socialiai reprezentatyvius, moksliškai pagrįstus tyrimus apie lošimų paplitimą bei skirtingų lošimų rūšių keliamą įtaką visuomenės sveikatai, o taip pat įgyvendins konkrečias socialinės prevencijos priemones“, – teigia darbo grupės narys Vaidotas Bacevičius.
Pasak jo, lošimų organizatoriams bus nustatyta teisinė pareiga lošimų organizavimo vietose paskirti atsakingą asmenį ir nustatyti tvarką, skirtą užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai. Šios tvarkos pavyzdinius reikalavimus nustatys Lošimų priežiūros tarnyba. Lošimų organizatoriai taip pat privalės patvirtinti ir savo veikloje taikyti atsakingo lošimo praktikos kodeksą, parengtą pagal Lošimų priežiūros tarnybos su lošimų verslo asociacijomis suderintą pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą.
2011 metų rugpjūčio mėnesį Seimo valdybos nutarimu suformuotą darbo grupę sudaro skirtingų politinių partijų atstovai: D.Budrys, E.Tamašauskas, V.Bacevičius, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas ir Vytautas Gapšys. Kurdami įstatymą darbo grupės nariai konsultavosi su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis bei lošimų verslo asociacijomis. Taip pat buvo išanalizuoti lyginamieji Europos Sąjungos valstybių narių azartinių lošimų reguliavimo modeliai bei suorganizuotas konsultacinis vizitas į Didžiąją Britaniją, kurio metu buvo susitikta su lošimų įstatymų leidybos ir priežiūros institucijų bei verslo asociacijų atstovais.
