Jis nėra parašęs atsistatydinimo pareiškimo, tačiau paprašė naujo pirmininko rinkimus įtraukti į liepos 10 dieną vyksiančio LRT tarybos posėdžio darbotvarkę.
„Neturiu kam rašyti tokio pareiškimo, taryba renka savo pirmininką. Tačiau manau, kad LRT tarybai turi vadovauti kitas žmogus“, – pirmadienį BNS sakė D.Radzevičius.
Jis teigė tokiu būdu siekiąs apsaugoti LRT nuo spekuliacijų, ypač rinkimų laikotarpiu.
„Tarybos pirmininkas atstovauja LRT, galbūt reikės eiti į Seimą pristatyti ataskaitą, todėl manau, kad geriau būtų apsaugoti nacionalinio transliuotojo vardą išrenkant naują pirmininką“, – sakė D.Radzevičius.
Jis teigė manąs, jog gali likti dirbti paprastu LRT tarybos nariu. Juoba, kad jis pabrėžė nesutinkąs su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo paskelbtu apkaltinamuoju nuosprendžiu.
„Tikrai jį skųsiu“, – pabrėžė D.Radzevičius.
Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos narys gali būti atšauktas iš pareigų tuo atveju, jei yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. D.Radzevičiaus atveju nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
Penktadienį Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką, LRT tarybos pirmininką D.Radzevičių pripažino apšmeižus „Respublikos leidinių“ grupės vadovą Vitą Tomkų. Jam skirta 2,6 tūkst. litų bauda. Be to, D.Radzevičius turės sumokėti leidėjui 10 tūkst. litų neturtinės žalos.
Leidėjas į teismą kreipėsi privataus kaltinimo tvarka, manydamas, kad D.Radzevičius jį apšmeižė asmeniniame tinklaraštyje,remdamasis WikiLeaks paviešintais dokumentais, parašė komentarą „Wikileaks: Tomkaus “Respublika„ išdavė ir pardavė žurnalistiką“.
D.Radzevičius LRT tarybai vadovauja nuo 2010 metų gegužės.
LRT taryba – aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas. Ji sudaroma iš 12 asmenų, kuriuos skiria prezidentas, Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.