„Mano įsitikinimu, šis indeksas ne 100 proc. atspindi tikrąją spaudos laisvės padėtį Lietuvoje“, – 15min teigė D.Radzevičius.
„Reporteriai be sienų“ indekso sudarytojai teigia, kad Lietuvos žiniasklaida „žinoma kaip nepriklausoma ir galinti laisvai kritikuoti valdžią, bet ne visada – stambiojo verslo interesus“.
„Žurnalistų šaltiniai yra gerai apsaugoti 2014 metais priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Tačiau už šmeižtą vis dar numatytos baudos ar įkalinimas“, – rašoma apie Lietuvą indekse, kurį galima rasti čia.
„Žiniasklaida priklauso kelioms nacionalinėms ir užsienio bendrovėms. Įstatymai draudžia bankams investuoti į žiniasklaidos priemones, bet jie apeina šį draudimą naudodamiesi holdingo kompanijomis. Žiniasklaidos biuruose gali būti bet kuriuo metu atliekamos kratos, o žurnalistų būdavo pasiklausoma“, – priduria „Reporteriai be sienų“.
Lietuva naujausiame indekse atsilieka ir nuo Latvijos (28 vieta), ir nuo Estijos (12 vieta). Tiesa, kitos kaimyninės valstybės smarkiai lenkiamos. Lenkija užėmė vos 54-ąją, Rusija – 148-ąją, o Baltarusija – 153 vietą.
Mūsų šalis reitinge nusmuko antrus metus iš eilės, o 2009-aisiais net buvo atsidūrusi 10 pozicijoje.
Už įžeidimą nebebaudžiama
D.Radzevičius teigia galintis sutikti su dviem dalykais. Nors Lietuva indekse įvardijama kaip „ribotos laisvės“ šalis, jo teigimu, „mes pakliūvame į laisvų, demokratinių šalių grupę“.
„Tai yra faktas, net nepaisant užimamos vietos. Aišku, formaliai, jei pozicija būtų aukštesnė, būtų galima labiau didžiuotis spaudos laisve Lietuvoje, o ne išgyventi dėl nuosmukio“, – tvirtino LŽS pirmininkas.
„Vis dėlto sutikčiau, kad žiniasklaidos laisvės padėtis Lietuvoje nėra tokia, kokia galima iki galo džiaugtis. Nuolat atsiranda politinių iniciatyvų riboti ir labiau reguliuoti žiniasklaidos bei žurnalistų veiklą.
Be to, Lietuvoje yra problemų dėl teisinių institucijų sprendimų ir vykdomų persekiojimų. Pradėkime nuo to, kad dar galioja baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą, o iki praėjusių metų balandžio ji galiojo ir už įžeidimą“, – 15min sakė D.Radzevičius.
Tiesa, jam atrodo, kad vieta indekse galėjo būti aukštesnė, nes pernai Lietuvoje buvo dekriminalizuotas įžeidimas.
D.Radzevičiui atrodo, kad vieta indekse galėjo būti aukštesnė, nes pernai Lietuvoje buvo dekriminalizuotas įžeidimas.
„Šiuo atveju Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių Europoje, kurioje situacija yra civilizuotesnė – bet koks užgaulesnis žodis jau nebėra persekiojamas. Todėl manau, kad turėtume būti aukščiau“, – mano D.Radzevičius.
Jo manymu, persekiojimas už įžeidimą yra pavojingesnis nei atsakomybė už šmeižtą, „nes juk šmeižto atveju galimai skleidžiama netiesa, o įžeidimo atveju baudžiamoji atsakomybė grėsė net už pasakytą teisybę“.
Jis nėra tikras, ar tarptautinės organizacijos geba įvertinti „tokius vietinius niuansus“: „Mes geriau žinome, kokia pavojinga būdavo galimybė iškelti baudžiamąją bylą už įžeidimą privataus kaltinimo būdu. Ir mes žinome, kaip mums sunkiai sekėsi dekriminalizuoti įžeidimą.“
Net reikalingi ribojimai sutinkami kritiškai
D.Radzevičius taip pat siūlo neignoruoti dar vieno fakto: kad Lietuvoje jau kelerius metus aktyviai kovojama su Rusijos propagandos aparato iniciatyvomis – išjungiami televizijos kanalai, atskiros laidos.
„Natūralu, kad net jei Lietuva tai daro teisėtai, tarptautiniu mastu vis tiek kalbama apie ribojimus. Aš pats tarptautiniuose renginiuose turiu nuolat aiškintis. Vis dėlto pati ribojimų forma dažniausiai sutinkama labiau kritiškai nei pozityviai.
O mes dabartiniame informaciniame kare tokių sprendimų, nuskambėjusių tarptautiniu mastu, turėjome tikrai daug“, – apie problemišką balansą tarp nacionalinio saugumo interesų ir žiniasklaidos laisvės 15min kalbėjo LŽS pirmininkas.
D.Radzevičius: „Čia kaip dviračių sporte. Pirmąjį šalių 40-uką vadinčiau dviratininkais, važiuojančiais lyderių grupėje, kur skirtumai labai minimalūs. Tai yra fotofinišas.“
„Mūsų sprendimus ir Europos Komisija buvo pripažinusi visiškai teisėtais. Bet, matote, tokios organizacijos kaip „Reporteriai be sienų“ ar „Freedom House“ nėra valstybinės institucijos. Jų standartai skiriasi net nuo tarptautinės teisės normų“, – pridūrė D.Radzevičius.
Jis pabrėžė, kad situacija kaimyninėse Baltarusijoje, Lenkijoje ir Rusijoje yra „kur kas blogesnė ir blogėjanti“.
„Mes iš tiesų esame gana aukštai. Už mūsų yra ir nemažai Vakarų pasaulio senbuvių“, – pastebėjo D.Radzevičius.
Iš tiesų – Prancūzija atsidūrė 39 vietoje, Jungtinė Karalystė yra vos 40 vietoje. JAV užima 43 poziciją, o Italija – 52-ąją.
LŽS pirmininkas vis dėlto pripažino, kad nuo 2009 metų, kai Lietuva indekse užėmė aukštą 10 vietą, „spaudimas žiniasklaidai didėjo“.
„Galiu minėti daugybę pavyzdžių – BNS atvejis (2013 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba surengė kratą BNS žurnalistės Jūratės Damulytės namuose, o teisėjas nurodė atskleisti šaltinį; toks nurodymas vėliau pripažintas neteisėtu, – red.), priverstinai keičiami baudžiamojo proceso dokumentai dėl kratų, buvo baudžiama už įžeidimą, buvo iniciatyvų dėl reguliavimo griežtinimo.
Tai tikrai nebuvo geri ženklai viešumoje. Bet šiaip tame indekse, kalbant sportiniais terminais, atsilikimą reikėtų matuoti milisekundėmis. Jei kita šalis 10 vietų aukščiau, tai nereiškia, kad atotrūkis labai didelis.
Čia kaip dviračių sporte. Pirmąjį šalių 40-uką vadinčiau dviratininkais, važiuojančiais lyderių grupėje, kur skirtumai labai minimalūs. Tai yra fotofinišas“, – teigė D.Radzevičius.
LŽS pirmininkas mano, kad padėtis gerėtų, jei būtų nuplauta gėda, „kai nors Lietuvoje valstybinėms institucijoms draudžiama valdyti žiniasklaidos priemones, šiandien politikai net nesislėpdami būtent tai daro, ir ne tik Druskininkuose“.
Politiškai tendencinga informacija
Tuo metu Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto vadovas Deimantas Jastramskis BNS teigė, kad žiniasklaidos laisvės rizikos veiksniu išlieka nepakankamas daugelio žiniasklaidos organizacijų ekonominis pajėgumas.
„Žiniasklaidos reklamos rinka 2016 metais buvo 50 milijonų eurų mažesnė nei 2008 metais. Tokioje situacijoje politinių subjektų kontroliuojamos lėšos – politinė reklama, viešinimo pinigai – turi didesnę įtaką politiškai tendencingos informacijos skleidimui“, – BNS trečiadienį sakė D.Jastramskis.
Jo teigimu, žiniasklaidos laisvę silpnina didelė žiniasklaidos organizacijų nuosavybės ir rinkos dalių – televizijos, radijo, dienraščių, iš dalies ir interneto – koncentracija, taip pat tai, jog žiniasklaidą valdo stambūs verslo subjektai, įsitvirtinę ir kitose verslo srityse.
D.Jastramskis: „Neskaidrūs sandėriai tarp stambaus verslo, valdančio žiniasklaidą, ir politikų dar labiau smaugia dalies žiniasklaidos laisvę.“
„Neskaidrūs sandėriai tarp stambaus verslo, valdančio žiniasklaidą, ir politikų dar labiau smaugia dalies žiniasklaidos laisvę. Praėjusiais metais šiuo aspektu liūdnai atrodė „MG Baltic“ ir „Lietuvos ryto“ grupė“, – sakė jis.
Pasak D.Jastramskio, jeigu matuotume žiniasklaidos laisvę pavieniuose Lietuvos regionuose, situacija kai kur būtų gerokai kritiškesnė palyginti su nacionaline žiniasklaida.
„Pats aiškiausias ir labiausiai išgarsintas pavyzdys yra Druskininkai, kur neatlaikiusi savivaldybei lojalios nemokamos žiniasklaidos konkurencijos, iš rinkos turėjo pasitraukti privati žiniasklaidos priemonė.
2016 metais porą kartų rimtai žiniasklaidos laisvę varžyti buvo užsimojęs ir Seimas, priimdamas tam nepalankias Baudžiamojo ir Civilinio kodeksų pataisas, kurios buvo atšauktos tik jas vetavus prezidentei“, – teigė jis.
